Šiais metais lietuviškos transporto įmonės turėjo galimybę pirmą kartą išbandyti suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG) varomus „Scania“ sunkvežimius realiomis darbo sąlygomis. Tarptautinius pervežimus vykdanti teikianti įmonių grupė cargoGO dalijasi šios technologijos vilkiko 3 mėnesių eksploatacijos rezultatais.
Bandomojo važiavimo metu buvo įveiktas daugiau nei 17 000 km atstumas. Vilkikas buvo eksploatuojamas Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Prancūzijos, Austrijos ir Danijos keliuose. Pagrindiniai bandymų metu vertinti rodikliai:
– degalų sąnaudos ir išlaidos jų papildymui,
– kelių mokesčiai,
– taršos rodikliai,
– LNG degalinių infrastruktūra,
– vilkiko eksploatacinės savybės.
Po trijų mėnesių bendrovės paruošė bandymų rezultatus. Jos pateikė dujinio vilkiko poveikio aplinkai rezultatus, o taip pat informaciją apie išlaidas, santaupas ir saugumą.
Ekologija ir išlaidos degalų sąnaudoms
Bandymų rezultatai parodė, jog lyginant su dyzeliniais vilkikais, naudojant biometaną išskirta 90 proc. mažiau CO2 emisijų.
„67 g/km – tiek vidutiniškai CO2 emisijų buvo išskiriama testo metu naudojant bio LNG, o tai yra mažiau už vidutinės lengvosios transporto priemonės išskiriamą CO2 kiekį. Be to, kietųjų dalelių išmetamumas yra beveik nulinis. Tai pagrindiniai rodikliai, rodantys transporto priemonės poveikį aplinkai ir taršos mažinimą“, – pažymi N. Šivickas.
„Scania Lietuva“ prekybos direktorius Ramūnas Saveikis primena, kad dujiniai varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai iš visų vidaus degimo variklių.
„Lyginant su dyzelinu varomais varikliais, jie išmeta iki 95 proc. mažiau kietųjų dalelių, azoto oksido (NO2) išmetamas kiekis sumažinamas iki 90 proc. „Scania“ sunkvežimiai, naudojantys biometaną, anglies dioksido (CO2) išmetimą sumažina iki 95 proc. Tarptautiniams pervežimams „Scania“ siūlo sunkvežimius su 410 AG dujiniais varikliais, kurie techninėmis savybėmis nenusileidžia dyzeliniams analogams. Jų sukimo momentas yra 2000 Nm esant 1100 – 1400 variklio sūkiams“, – sako R. Saveikis.
Tarp pagrindinių dujinių vilkikų privalumų cargoGO išskiria ir transporto priemonės ekonomiškumą.
„Vidutinės degalų sąnaudos 100 kilometrų pagal telematikos duomenis atitinkamai siekė 25 kg dujų, o tai labai geras rezultatas“, – sako N. Šivickas. Pasak jo, lyginant su dyzelinių vilkikų kuro išlaidomis, nuvažiuojant tipinę 12 tūkst. kilometrų ridą per mėnesį galima sutaupyti nuo 500 Eur. Su pilnu baku toks dujinis sunkvežimis gali įveikti iki 1100 km. N. Šivickas taip pat atkreipia dėmesį į mažesnį dujinių transporto priemonių triukšmingumą.
„Scania“ atstovas pažymi, jog triukšmingumas sumažintas 3 dBA, kas sudaro apie 50 proc. mažesnę garso emisiją.
„Taip yra dėl metano savybių, mažesnės kompresijos ir „Scania“ ištobulintų variklių. Dėl tylaus veikimo dujiniai vilkikai tinka krovinių pristatymui mieste, ypač naktį, kur yra taikomi skleidžiamo triukšmo apribojimai. Pavyzdžiui, Austrija nuo 2021 m. pradžios uždraus Euro 6 ir žemesnės klasės sunkvežimių judėjimą keliuose naktimis ir savaitgaliais, tačiau šis apribojimas negalios dujiniams sunkvežimiams. Tad transporto įmonėms, kurios eksploatuoja dujinius vilkikus tai suteiks papildomą lankstumą aptarnaujant klientus ir konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones, kurios eksploatuos dyzelinius sunkvežimius“, – atkreipia dėmesį R. Saveikis.
Mokestinės lengvatos dujiniams sunkvežimiams
Priimdamos sprendimus investuoti į transporto priemones, įmonės dažniausiai atsižvelgia į bendrąsias eksploatacines išlaidas (TCO). Pagrindiniai kaštai susiję su pačia transporto priemone yra jos kaina, techninės priežiūros kaštai ir išlaidos, tenkančios degalams ir kelių mokesčiams. Dėl mažo poveikio aplinkai dujiniai vilkikai Europoje vertinami kaip alternatyva aplinką teršiančiam dyzeliniam transportui, o tokios šalys kaip Vokietija, 2019 – 2023 metais dujomis varomus vilkikus atleidžia nuo kelių mokesčio, kuris sudaro labai ženklią dalį bendruose eksploatacijos kaštuose.
Teikiant tarptautinių pervežimų paslaugas kiekvienai transporto kompanijai tenka daug važiuoti per Vokietiją, kur kiekvienas pravažiuotas kilometras su Euro 6 dyzeliniu vilkiku apmokestinamas 0,187 Eur, kai tuo tarpu dujiniam vilkikui šis mokestis iki 2023 m. pabaigos yra netaikomas.
„Paskaičiuokime – jeigu metinė rida per Vokietiją sudaro 80 tūkst. km, naudojant dujinį sunkvežimį vien tik kelių mokesčiams, galima sutaupyti apie 15 tūkst. eurų per metus. Tikėtina, kad pasibaigus lengvatiniam laikotarpiui dujinėms transporto priemonėms ir toliau galios mažesni kelių mokesčių tarifai lyginant su dyzeliniais analogais. Kitos Europos valstybės seka Vokietijos pavyzdžiu ir planuoja, o kai kurios jau taiko kelių mokesčio lengvatas dujiniam transportui, tad tikėtina, jog transporto įmonės, suskubusios atsinaujinti savo transporto parką dujiniais vilkikais, sutaupys daugiausiai. Kiek dujinis transportas bus remiamas valstybiniu lygmeniu jam tapus įprastesniu reiškiniu, šiuo metu sunku pasakytu“, – pažymi R. Saveikis.
Galima sutaupyti iki 45 tūkst. Eur per metus
Būtent mokestines lengvatas Vokietijoje cargoGO išskiria kaip vieną didžiausių dujinio transporto privalumų. Nepaisant didesnės vilkiko kainos ir aptarnavimo kaštų (lyginant su dyzeline versija), kelių mokesčio lengvatos laikotarpiu galima ženkliai sutaupyti, ypač tuo atveju, jei Vokietija yra dažnai įmonės aptarnaujama kryptis.
N. Šivickas, apžvelgdamas bandymų rezultatus ir įgytą įmonės patirtį reziumuoja, kad suskystintomis gamtinėmis dujomis varomi sunkvežimiai yra efektyviausi turint pastovų klientą ir dirbant pastoviuose nekintamo maršruto pervežimuose Vokietijoje.
„Pavyzdžiui, jei vežame krovinius tarp tų pačių terminalų arba iš terminalų į tiekimo sandėlius, tai supaprastina kuro pylimų ir aptarnavimų planavimą. Maksimalus vilkiko įdarbinimas Vokietijoje leidžia ženkliai sumažinti išlaidas kelių mokesčiams“, – sako N. Šivickas.
„Scania“ atstovai antrina, kad kuo intensyviau yra įdarbinamas vilkikas, tuo didesnis jo atsiperkamumas.
„Dirbant dviese 24/7 režimu galima sutaupyti iki 45 tūkst. Eur per metus“, – pažymi R. Saveikis.
Dujinių sunkvežimių vairavimo patirtis
Transporto įmonės atstovas atkreipia dėmesį, kad kuro užpylimo procesas reikalauja ypatingo atsargumo iš vairuotojo – jam būtinos specialios priemonės ir instruktažas. Taip pat yra žinoma, kad kiekvienas LNG degalinių tinklas kelia savus reikalavimus užpylimo procesui, vairuotojo paruošimui, jo aprangai pildantis LNG dujas. Tačiau dujinių sunkvežimių vairavimo patirtis iš esmės nesiskiria nuo dyzelinių.
„Scania“ vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pasakoja, kad dalis vairuotojų pirmą kartą susidūrę su dujiniu transportu paprastai turi tam tikras neigiamas išankstines nuostatas, tačiau po saugumo instrukcijų ir pirmųjų bandymų jos greitai išsisklaido.
„Dujinio transporto baiminasi dėl galimų užsiliepsnojimų, tačiau LNG užsiliepsnoja tik esant dvigubai aukštesnei temperatūrai nei užsidega dyzelinas. Be to, šios dujos, būdamos lengvesnės už orą greitai pakyla bei išsisklaido atviroje erdvėje, kurioje yra nesprogios. Dirbant su dujiniais vilkikais svarbu žinoti saugumo reikalavimus, kuriuos vairuotojai įsisavina mokymų metu. Tai autonominio šildytuvo atjungimas bent 5 min. prieš dujų užpylimą, žinojimas, kurioje vietoje yra kuro bakų ventiliacinė sistema, atitinkamos aprangos (ilgos kelnės, specialios pirštinės) dėvėjimas kuro užpylimo metu ir pan.“, – pažymi G. Čapurinas.
„Scania Lietuva” nuotr./pran. spaudai