Ataskaita „Biokuro ateitis ES: ėjimas neaiškiu keliu“ analizuoja Bendrijos biokuro politiką ir jos poveikį sektoriaus plėtrai. Jos sudarytojai pripažįsta, jog nepaisant to, kad ES skyrė nemažą dalį lėšų su biokuru susijusio sektoriaus tyrimams ir plėtojimui – aiškaus šio sektoriaus veiklos plano stoka turėjo įtakos investuotojų neramumui ir trukdė pažangaus biokuro diegimui.
„Biokuras yra pagrindinė ES strategijos, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti energetinį saugumą, dalis” – pasakė Nikolaos Milionis, auditui vadovavęs ECA narys. „Tačiau mūsų išvados rodo, jog dabartinė ES biokuro politika yra ydinga ir gali nulemti neišnaudotas šių tikslų galimybes“, – pridūrė jis.
Rimti iššūkiai
Vienas pagrindinių Europos Audito Rūmų rūpesčių yra tai, kad trūksta aiškaus, su biokuro gamyba susijusio veiklos plano, ypač – aviacijos sektoriuje. Naujuosiuose aviacijos teisės aktuose „ReFuelEU“ yra nustatyti ambicingi tvaraus aviacinio kuro (SAF), įskaitant biodegalus, naudojimo tikslai, tačiau Bendrija iki šiol tų tikslų įgyvendinti nesiėmė.
Europos Audito Rūmai taip pat išreiškia susirūpinimą dėl biokuro, ypač pagaminto iš maistinių kultūrų, tvarumo. Ataskaitoje pabrėžiama, jog biokuro gamyba gali turėti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui, o taip pat konkuruoti su maisto gamyba.
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria biokuras, yra biomasės prieinamumas. Didėjant biokuro gamybos paklausai, konkurencija dėl išteklių tampa vis intensyvesnė, o ES – vis labiau priklausoma nuo biomasės importo iš trečiųjų šalių.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiamos didelės su biokuru susijusios išlaidos, todėl jis yra mažiau patrauklus nei iškastinis kuras. Šį išlaidų trūkumą dar labiau sustiprina faktas, kad šiuo metu pramonės bei elektrinių išmetamo CO2 kiekio mažinimo apyvartiniai taršos leidimai yra pigesni nei biokuro naudojimas.
Būtina imtis skubių veiksmų
Europos Audito Rūmai, atsižvelgdami į aukščiau minėtus uždavinius, rekomenduoja ES:
- parengti aiškų biokuro gamybos veiksmų planą, įskaitant konkrečius pažangaus biokuro įgyvendinimo tikslus;
- stiprinti biokuro tvarumo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad jie nedarytų neigiamo poveikio aplinkai;
- skatinti naujų biokuro technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą;
- spręsti biomasės prieinamumo klausimus taikant tokias priemones kaip vietinės gamybos skatinimas ir biokuro, pagaminto iš maistinių kultūrų, naudojimo mažinimas.
„ES turi imtis skubių veiksmų, kad išspręstų problemas, susijusias su biokuru“, – sakė A. Milionis.
„Turėdama aiškų veiksmų planą, daugiausia dėmesio skirdama tvariai plėtrai bei mokslinių tyrimų rėmimui ir plėtojimui, ES, siekdama savo tikslų, susijusių su klimatu bei energetika, gali padėti biokurui atlikti dar didesnį vaidmenį“, – pridūrė Rūmų narys.
