Latakas teigia, kad uosto veiklą šiemet paveiks galimos naujos sankcijos šioms šalims, nors jis išlieka optimistiškas dėl Klaipėdos uosto galimybių. Jis pastebi, kad didėjant žemės ūkio produktų krūvai ir atsigavus Skandinavijos rinkoms, ro-ro krovinių kiekiai taip pat auga. Be to, stabilūs metalo laužo, iškasenų, skaldos, durpių, skystųjų trąšų ir suskystintųjų gamtinių dujų krovinių kiekiai rodo augimo tendenciją.
BNS nuotr.
Tikrai pozityviai žiūriu, lieku prie tos nuomonės, kad visos pastangos, visos investicijos, visi dalykai, kuriuos darome, yra pozityvūs. Tai žinia ir laivybos įmonėms, ir prekybininkams, kad Klaipėda neturi jokio pesimizmo. Ir kad netekusi turbūt daugiausiai iš visų uostų rytinėje Baltijoje, visgi išlaiko tą lygį“, – paskakė A. Latakas.
Jis taip pat pastebi, kad Klaipėdos uoste šiemet bus perkrauta ne mažiau krovinių nei pernai. Nepaisant to, A. Latakas įspėja, kad šių metų veikla priklausys ir nuo galimų naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.
Manyčiau, kad praeitų metų rezultatą turėtume pasiekti. Nors dar ne pabaiga su visomis sankcijoms“, – tikino A. Latalas. „Uoste pernai krauta apie 1,2 mln. tonų nesankcionuotų krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos“.
Uosto krova gali ir toliau augti
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigia, kad 8 proc. krovos augimas rodo Klaipėdos uosto įmonių stiprų indėlį ir leidžia tikėtis gerų rezultatų visam 2024 metų laikotarpiui.
Jis pabrėžia, kad Klaipėdos uosto augimas yra geras kompanijų įdirbis, kuris leidžia tikėtis tolesnio augimo. V. Šileika teigia, kad išaugęs per Klaipėdą plukdomų grūdų kiekis ir geri konteinerių krovos rezultatai rodo palankią situaciją.
BNS nuotr.
Šiuo metu, kalbant apie mūsų regioną, aplinkiniai uostai patiria nuostolius, rodo neigiamus rodiklius. O Klaipėdos uosto teigiamas augimas yra labai geras kompanijų įdirbis, jos deda pastangas, kad pritrauktų krovinius į Klaipėdos uostą“, – pasakė V. Šileika.
Priminkime – per du šių metų mėnesius Latvijos uostuose perkrauta 6,561 mln. tonų krovinių – 14,9 proc. mažiau nei pernai sausį ir vasarį. Rygos uosto krovinių apyvarta sumenko 12,1 proc., Ventspilio – 34,3 proc., o Liepojos – padidėjo 3,6 proc. Talino jungtinis uostas skelbia tik metų ketvirčių krovos duomenis, tačiau pernai jo krova buvo gerokai kuklesnė nei Klaipėdos uosto.
Taip pat skaitykite: Europos uostų krova sumažėjo, tačiau kai kuriems pavyko padidinti krovimo apimtis
Šileika taip pat prognozuoja, kad Klaipėdos uosto krova galėtų toliau augti ir net iki 10 proc. Vis dėlto, nors augimas yra teigiamas ženklas, ekspertai pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į galimas geopolitines įtakas ir naujas sankcijas, kurios gali turėti įtakos ateities prognozėms. Nepaisant to, esant palankioms ekonominėms sąlygoms, Klaipėdos uostui yra galimybių išlaikyti teigiamą augimo trajektoriją ir toliau prisidėti prie regiono ekonomikos plėtros.
Labai sunku prognozuoti į priekį, gali būti daugiau geopolitinių įvykių, kurie darytų įtaką krovos apimtis, bet žiūrint iš šiandienos perspektyvos matyti, kad nėra didelių priežasčių, kodėl uosto krova ir krovinių srautai galėtų mažėti“, – kalbėjo V. Šileika
Uosto direkcija antradienį pranešė, jog šiemet sausį-vasarį perkrauta 5,75 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Šaltinis: BNS, Klaipėdos uostas
