Anot Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) „Investment Report 2023” ataskaitos, tiesioginės užsienio investicijos Afrikoje 2022 m. siekė 45 mlrd. JAV dol. Investuotojų Afrikoje lydere tapo Europa. Didžiausių pasaulinių investuotojų sąraše pirmauja Didžioji Britanija (60 mlrd. dol.), Prancūzija (54 mlrd. dol.) ir Nyderlandai (54 mlrd. dol.). Penktoje vietoje atsirado Kinija, kurios investicijos siekė 44 mlrd. dolerių. Pirmame dešimtuke atsirado ir Vokietija su 15 mlrd. dol. investicijomis.
Investavimo Afrikoje sąlygos vertinamos kaip geros, nors situacija 54 Afrikos valstybėse labai įvairi.
„Sąlyginai stabilios demokratinės valstybės, tokios kaip Kenija ar Zambija, ryškiai skiriasi nuo šalių, kuriose vyksta kariniai perversmai, pavyzdžiui, Malis ar Nigerija. Nors kai kurios rinkos vystosi dinamiškai ir jų BVP augimo tempas siekia daugiau nei 6 proc. (Tanzanija ar Dramblio Kaulo Krantas), tai ekonomikos sulėtėjimas didžiausiose Pietų Afrikos Respublikos ir Nigerijos ekonomikose mažina bendrą vidurkį“, – paaiškino dr. Marcusas Knuppas, įmonės „Germany Trade & Invest (GTAI)“ vyresnysis vadybininkas Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms.
Ypač pageidautinos investicijos į infrastruktūrą, atsinaujinančiąją energiją, kasybą, žemės ūkį ir transportą.
„Taigi daugelio Afrikos vyriausybių diskusijų objektas yra ekonomikos įvairovė. Svarbūs pirminiai žingsniai yra vietos prieinamų žaliavų perdirbimas kasybos ir žemės ūkio sektoriuose bei geresnis savęs aprūpinimas augančių vartojimo prekių rinkų Afrikoje. Abu poreikius gali patenkinti, pavyzdžiui, maisto pramonė. Mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį visame pasaulyje ir priklausomybę nuo tam tikrų lokalizacijų, akumuliatorių žaliavų perdirbimas tampa vis reikšmingesnis. Planuojamos didžiulės investicijos į žaliojo vandenilio gamybą. Pastarasis gali būti ne tik energijos pernaša, bet ir chemijos pramonės vystymosi pradžios taškas“, – pasakė M. Knuppas.
Afrikos kontinentas tampa vis patrauklesnis ir automobilių gamintojams. Automobilių pramonės rinka vis dar labai maža, bet, „Mordor Intelligence“ skaičiavimais, nuo 1,33 mln. vienetų 2023 m. augs iki 1,78 mln. vienetų 2028 m. Ši situacija ypač naudinga visiems tiekėjams.
„Be Pietų Afrikos Respublikos, pastaraisiais metais Marokas įsitvirtino savo poziciją kaip patraukli vieta automobilių verslui. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Ganoje ar Ruandoje, kol kas vis dar tik surenkami detalių komplektai. Tačiau tokios šalys, kaip Tunisas ar Botsvana, sugebėjo veiksmingai pritraukti tiekėjus“, – paaiškino ekspertas.
Nedidelė Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos zonos (AfCFTA) įtaka
Afrikos žemynas visų pirma įtikina rinkos dydžiu ir plėtra, o vidutinės trukmės perspektyvoje be jokios abejonės tampa alternatyva kitoms lokalizacijoms, pavyzdžiui, Azijai, o darbo užmokesčio sąnaudos yra sąlyginai mažos. Deja, reikia pripažinti, kad kvalifikacijos lygis taip pat žemas.
„Vidutinės trukmės perspektyvoje didelis natūralus prieaugis, tai, viena vertus, auganti paklausa, o kita vertus – didelis darbo jėgos potencialas. Daugelis Europos rinkų, taip pat kai kurios Azijos rinkos, susidūrė su mažėjančios paklausos ir augančio darbuotojų trūkumo problemomis“, – paaiškino M. Knuppas.
Todėl GTAI siūlo susitelkti ties tam tikromis valstybėmis, nes jų rinkų potencialas bei praktinės priemonės, pavyzdžiui, muitinės ir importo taisyklės, sertifikatai, investicijų skatinimas ar valiutiniai pervedimai ryškiai skiriasi.
„Šiuo aspektu kelias iki AfCFTA dar tolimas“, – patikino M. Knuppas.
Laisvosios prekybos sutartis buvo pasirašyta 2018 m. kovo 21 d., nuo 2021 m. sausio 1 d. ją taiko visos valstybės, išskyrus Eritrėją, bet ji neturi didesnės įtakos.
„Teigiama, kad Afrikos rinkos sudėtingos, bet jos patrauklios toms įmonėms, kurios ten įsikūrė. Investuotojams reikia laiko, kantrybės ir lankstumo. Ne viskas vyksta taip, kaip tikimasi. Tačiau visuomet galima rasti sprendimą. Čia versle nepaprastai svarbūs asmeniniai vietiniai kontaktai. Būtina juos puoselėti ir plėsti. Europos teisės aktuose dėl CO2 mažinimo ir deramo rūpestingumo reikalavimų laikymosi tiekimo grandinių atveju gali būti numatytas reikalavimas dėl papildomų pirminių tyrimų“, – pabrėžė ekspertas.
Be to, Afrikos šalys stipriai priklausomos nuo kelių sektorių ir žaliavų eksporto, todėl joms gali labai pakenkti bet kokie išoriniai ekonominiai sukrėtimai.
„Taigi situacijos pokyčiai pasaulio naftos ar vario rinkose turi didžiulę įtaką Nigerijos, Angolos, Kongo Demokratinės Respublikos ar Zambijos ekonomikoms. Vietinė pridėtinė vertė iš esmės išlieka nedidelė. Nesukuriamas reikiamas darbo vietų skaičius augančiam gyventojų kiekiui. Todėl gera informacija čia tiesiog būtina“, – pabrėžė jis.
Kolonijiniai modeliai daro įtaką infrastruktūrai
Nepaisant įvairių rizikos veiksnių ir iššūkių, Afrika turi potencialą tapti svarbiu logistikos centru ir tiltu tarp Europos, Artimųjų Rytų bei Azijos. Nors infrastruktūroje vis dar yra spragų, GTAI pabrėžia, kad Afrikos gyventojai, tai jauni žmonės ir atviri naujovėms, taigi žemesnis vystymosi lygis ryšių technologijų ar elektros energijos tiekimo srityse gali būti privalumas, jeigu veiksmingi sprendimai bus vykdomi tiesiogiai.
„Pavyzdžiui, mokėjimas išmaniuoju telefonu arba vietiniai elektros energijos tiekimo šaltiniai iš saulės baterijos sistemų. Tokiu būdu atsiranda galimybės diegti inovatyvius sprendimus ir produktus“, – pabrėžė M. Knuppas.
Transporto infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą tarp kontinento valstybių, vis dar nepakankama, nepaisant to, kad per pastaruosius du dešimtmečius ryškiai padaugėjo investicijų į infrastruktūrą. Transporto koridoriai vis dar atitinka kolonijinius modelius, t. y. uostų, geležinkelių ir greitkelių lokalizacija vis dar dažnai orientuota į žaliavų eksportą ir vyrauja trasos nuo kasyklų iki pakrantės.
„Visame žemyne steigiami naujoviški uostai. Įrengus naujus geležinkelio bėgius, kelius ir oro uostus, transportas tampa paprastesnis, pigesnis ir labiau nuspėjamas. Vis dėlto transporto tinkle, elektros energijos ir vandens tiekime lieka dar daugybė trūkumų. Teigiami pavyzdžiai, kur pastebimas pagerėjimas, pavyzdžiui, Marokas, Senegalas ar Tanzanija, tampa kontrastu tokioms šalims, kaip Pietų Afrikos Respublika, kurios infrastruktūra pastaraisiais metais pablogėjo, nes nebuvo investicijų. Geležinkeliai nebeveikia, didžioji dalis prekių gabenama sausumos keliais, kurių būklė dėl to nuolat blogėja. Apibendrinant galima teigti, kad pagerėjimas pastebimas daugelyje sričių, bet vis dar reikia daug ką nuveikti“, – pasakė ekspertas.