Vis dar tęsiasi audra dėl sunkvežimių aklosios zonos lipdukų, kurie nuo šių metų pradžios turi būti visose Prancūzijoje važinėjančiose transporto priemonėse. Nyderlandų europarlamentarai šiuo klausimu kreipėsi į Europos Komisiją. O pačiuose Nyderlanduose vežėjų organizacijos ir transporto kompanijos neslepia susierzinimo dėl Prancūzijos nuostatų.
Aštriausiai Prancūzijos veiksmus komentavo vienas interneto vartotojų iš Nyderlandų, kuris socialiniuose tinkluose paskelbė prancūziško lipduko parodiją ir parašė jame savo žodžius:
„Nuspirk akinius ir pabučiuok mano ***, – “
Du olandų europarlamentarai ėmėsi gana rimtų veiksmų. Annie Schreijer-Pierik ir Tomas Berendsenas paprašė Europos Komisijos paaiškinti privalomų prancūziškus aklosios zonos lipdukų prasmę. Jie nori sužinoti, kokių priemonių imasi Komisija, kad ES valstybių narių priimti reglamentai netrukdytų laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Jie taip pat klausia apie Prancūzijos reglamentų teisėtumą atsižvelgiant į dabartinius ES teisės aktus ir reglamentus. Europarlamentarai taip pat tikisi gauti atsakymą į klausimą, kaip Europos Komisija vertina Prancūzijos nustatyto įpareigojimo įgyvendinamumą ir aklųjų zonų lipdukų uždėjimo ant transporto priemonių naudą.
Prancūziški lipdukai nėra praktiški
Šis paskutinis klausimas yra ypač aktualus atsižvelgiant į Nyderlandų vežėjų balsus. Transporto ir logistikos įmonių asociacija TLN baiminasi, kad, ypač konteinerių ir specialių gabenimų atveju, nebus įmanoma įvykdyti Prancūzijos reikalavimų, nes lipdukai neturėtų būti tvirtinami prie krovinio. Ant konteinerių ir negabaritinių krovinių gabenimui važiuoklių ir platformų paprasčiausiai nėra lipdukui vietos.
Tai įrodė kasdien mažiausiai 10 sunkvežimių į Prancūziją siunčiančios „Bolk“ transporto įmonės vadovas Erikas Maassenas van den Brinkas.
„Jei tai turi pagerinti saugumą, žinoma, mes nesame prieš. Tačiau ją prancūzai įvedė neteisingai“, – ad.nl portale tvirtina van den Brinkas.
Lipdukas yra mažiau nei 30 centimetrų aukščio. „Mes dažnai važiuojame su kroviniu ant važiuoklės kur nėra vietos lipdukui, nes jos neturi netgi 25 centimetrų aukščio“, – teigia van den Brinkas.
TLN blijft zich inzetten om de Franse dodehoeksticker van tafel te krijgen want de verplichting is ondoordacht en onwerkbaar. https://t.co/UKX9jd40r1
— Transport en Logistiek Nederland (@TLNnieuws) February 19, 2021
„Bolk“ įmonei taip pat nesuprantama, kad Prancūzija pati įveda tokio pobūdžio reglamentą. „Esame viena Europa. Jei kiekviena šalis pati pradės taikyti papildomas taisykles, kils painiava“, – argumentuoja įmonė.
TLN asociacija panašiai vertina Prancūzijos lipdukų taisykles ir abejoja, ar Prancūzijos valdžios institucijų įvestos nuostatos neprieštarauja ES teisei. Tuo labiau, kad, kaip nurodė TLN, pagal ES reglamentą Europos patvirtinimą atitinkančios transporto priemonės turi būti patvirtintos kiekvienoje ES valstybėje narėje be papildomų reikalavimų. Olandai mano, kad tokie reglamentai turėtų būti įvesti Europos lygiu. Todėl jie pateikė prieštaravimą į Europos Komisiją.
Pyksta ir vokiečiai
Vokietijos prekybos asociacija BGL taip pat kritiškai vertino prancūzų veiksmus. BGL mano, kad tokia svarbi pareiga buvo įvesta tik vienoje ES šalyje, o ne visoje Bendrijoje, be to, Prancūzijos valdžios institucijos per vėlai paskelbė reikalavimą turėti lipduką. Todėl užsienio vežėjai neturėjo laiko tinkamai tam pasiruošti. Todėl BGL šiuo klausimu nori imtis teisinių veiksmų.
Aklosios zonos lipdukai turi būti uždėti ant transporto priemonių, kurių leistinas bendras svoris yra didesnis nei 3,5 tonos: sunkvežimiuose, autobusuose ir tolimojo susisiekimo autobusuose – taip pat tose iš užsienio. Gairių nesilaikymas baudžiamas ketvirtos klasės bauda, t.y. fiksuota 135 Eur bauda, kuri gali būti sumažinta arba padidinta (daugiausiai iki 750 Eur).
Twitter nuotr.