Laivyba apima apie 90 proc. pasaulio prekybos. Kasmet jūra gabenama milijardai tonų prekių ir produktų – nuo žalios naftos ir dujų iki maisto produktų ir automobilių. Laivai į aplinką išmeta teršalus ne tik gabendami krovinius ar keleivius, bet ir stovėdami uostuose, nes nuolat turi veikti laivuose įrengtos elektros ir kitos sistemos, o elektros energijai pasigaminti dauguma laivų vis dar naudoja iškastinį kurą. Pvz., uoste prisišvartavęs didelis konteinerinis laivas vartoja iki 5–10 MW elektros energijos, t. y. panašiai tiek, kaip nemaža gamykla.
Europos Sąjungos šalių uostai privalo iki 2030 m. parengti infrastruktūrą ir užtikrinti elektros tiekimą laivams nuo kranto.
Kol kas didiesiems laivams, atplaukusiems į Klaipėdos uostą, nėra galimybių jungtis prie elektros jungčių krantinėse. Tačiau Klaipėdos uostas, žengdamas tvarumo kryptimi, yra pasitvirtinęs Žaliojo uosto koncepciją ir artimiausiu metu pradės įgyvendinti ne vieną ambicingą projektą.
Elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūrą ro-ro laivams Klaipėdos uoste planuojama parengti naudojimui 2026 m., ateityje – ir konteineriniams bei kruiziniams laivams. Elektros jungtys nuo kranto leis laivams išjungti pagalbinius variklius ir aprūpins juos elektros energija, kai jie bus uoste.
2026 m. Klaipėdos uoste numatoma pradėti žaliojo vandenilio (iš atsinaujinančių energijos šaltinių) gamybą. Jį numatoma naudoti ne tik laivams, bet ir viešajam, ir privačiam transportui. 2024 m. Klaipėdos uostas planuoja įsigyti nutolusią iš atsinaujinančių išteklių elektrą gaminančią elektrinę, kurios elektra bus naudojama vandenilio gamybai ir uosto direkcijos poreikiams.
Vandenilio technologijos
Rygos Laisvasis uosto krovinių terminalai, uosto infrastruktūros plėtros projektai vystomi daugiau nei 6 tūkst. ha ploto teritorijoje palei Daugavos upės krantus, šalia NATURA 2000 saugomų teritorijų, todėl tiek uosto direkcija, tiek čia veikiančios bendrovės siekia kuo labiau mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
„Žaliąjį uostų kursą skatina ne tik Europos Sąjungos reglamentai, bet ir uostų klientai, kurie renkasi atsakingą ir tvarią krovinių gabenimo strategiją, ieško ir kuria vadinamuosius „žaliuosius logistikos koridorius“. Rygos laisvojo uosto direkcija jau kelerius metus bendradarbiauja su Latvijos inovacijų bendrovėmis ir aktyviai keičiasi patirtimi su Europos uostų pramonės lyderiais (Roterdamo, Triesto, Stokholmo, Plimuto ir kt.), siekiant užsibrėžtų tvarumo tikslų. Artimiausiu metu planuojame sukurti aplinkai draugišką degalų papildymo ir elektros tiekimo laivams infrastruktūrą, taip pat modernizuoti Rygos uosto laivyną, diegti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas. Tvarius sprendimus įgyvendina ir uoste veikiančios bendrovės, kurios pastaraisiais metais investuoja į saulės elektrines“, – teigia Liene Ozola Rygos Laisvojo uosto komunikacijos departamento vadovė.
Pasak L. Ozolos, pernai Rygos uostui tapus vienu iš „BalticSeaH2“ tarpvalstybinio vandenilio slėnio projekto partnerių, uostas prisiėmė atsakomybę užtikrinti reikiamus mokslinius tyrimus, kad vandenilio technologijos taptų prieinamos jūrų transportui – nuo laivų kuro papildymo bazės, vandenilio saugojimo, perdavimo ir paskirstymo tinklo sukūrimo.
„Šio projekto tikslas – suvienyti tarptautinius partnerius iš Suomijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Norvegijos ir kitų Europos šalių bei sukurti pirmąjį ir didžiausią regione tarpvalstybinį vandenilio slėnį, kad regione būtų plėtojama žiedinė vandenilio ekonomika ir taip skatinamas spartesnis perėjimas prie atsinaujinančios energijos gamybos ir naudojimo Europoje“, – pažymi L. Ozola.
Geriausias sprendimas konteineriniams laivams
Talino uostas vienas pirmųjų iš Baltijos šalių uostų įrengė laivams skirtas elektros tiekimo stoteles. Penkiose miesto centre esančio Senojo uosto krantinėse įrengtos elektros jungtys nuo kranto, kurios jau nuo 2019-2020 m. gali aptarnauti tarp Talino, Helsinkio ir Stokholmo kursuojančius lainerius. Šio projekto sklandų įgyvendinimą užtikrino memorandumas, sudarytas tarp Helsinkio, Turku ir Stokholmo uostų, susitarus dėl bendrų standartų.
Talino uosto rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Sirle Arro teigimu, šiuo metu vyksta tyrimas, kuriuo siekiama rasti geriausią sprendimą, kaip nutiesti kranto elektros jungtį konteineriniams laivams Muugos uoste, o artimiausiu metu Talino senamiesčio uoste planuojama įrengti elektros jungtį, kuri galės aptarnauti prie krantinės prisišvartavusius kruizinius laivus.
„Svarbu pabrėžti, kad norint sumažinti CO2 emisijas, vien elektros jungčių nuo kranto nepakanka – išmetamų teršalų kiekis sumažės tik tuo atveju, jei laivai, prisijungę prie elektros tinklo naudos elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – pažymi Sirle Arro.
Uostų modernizavimo iššūkiai
KPMS nuotr.
Energetikos mokslų daktaras, tarptautinės energijos valdymo kompanijos „Schneider Electric“ pardavimų komandos vadovas Lietuvoje Andrius Šablinskas sako, kad padaryta gera pradžia elektrifikuojant Baltijos šalių uostus. A. Šablinskas pastebi, kad labai reikšmingų pokyčių pramonės, infrastruktūros įmonėse ir komerciniuose pastatuose, susijusių su energijos efektyvumu, privertė imtis 2022 m. buvęs energijos kainų šuolis.
„Jei to nebūtų buvę, daug dalykų nebūtų padaryta. 2022 m. aukštas energijos kainas verslas matė kaip vieną iš pagrindinių grėsmių, todėl investavo. Sumažėjus elektros ir dujų kainoms investicijos į energijos efektyvumą stabtelėjo“, – sako A. Šablinskas. Energijos kainų volatilumas ateityje išliks, todėl sustoti prasmės nėra.
Ekspertas mano, kad imtis elektrifikavimo ir kitų su tvarumu susijusių sprendimų vers griežtėjantys reguliaciniai reikalavimai ir didėjantys mokesčiai CO2 išmetimams.
Skandinavijos šalių, pvz., Švedijos, Norvegijos, uostuose keliami labai aukšti taršos reikalavimai, čia pažangūs elektrifikavimo sprendimai pradėti įgyvendinti jau seniai. A. Šablinskas pats dalyvavo projekte, kai 2015 m. „Schneider Electric“ Bergeno uoste įrengė laivams elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūrą.
Tarptautinė energijos valdymo kompanija „Schneider Electric“ priklauso jūriniam klasteriui, ir jos specialistai analizavo, kokie iššūkiai gali kilti elektrifikuojant Baltijos šalių uostus.
„Dėl elektros energijos gamybos uostų elektrifikacijai problemų neturėtų kilti. Baltijos jūroje Lietuvoje ir Estijoje bus statomi dideli vėjo jėgainių parkai. Tačiau iššūkių atsiras ir reikės didelių investicijų norint tą elektros energiją paskirstyti ir patiekti galutiniams vartotojams į uostą, nes, pvz., Klaipėdos uosto krantinių elektrifikavimui reikės didelės papildomos – mūsų skaičiavimais, kelių šimtų megavatų – galios“, – sako A. Šablinskas.