Juodosios jūros jūrų koridoriai yra užblokuoti, oro transportas per Ukrainos teritoriją neįmanomas, o geležinkelių galimybės ribotos dėl skirtingo vėžės pločio. Todėl kelių transportas išlieka vienintelė galimybė eksportuoti ir importuoti prekes į Ukrainą ir iš jos. Tačiau Lenkijos ir Ukrainos pasienyje kilusi krizė destabilizavo ir šiuos koridorius. Kaip tai paveiks ekonomiką?
Primename, protestas prie Lenkijos ir Ukrainos sienos tęsiasi jau keletą savaičių. Streiko priežasčių yra daug. Pirmiausia jis nukreiptas prieš Ukrainos krovinių vežimo įmonių Lenkijoje taisykles. 2022 m. birželio 29 d. Ukraina ir Moldova Lione pasirašė susitarimą su Europos Komisija dėl dvišalio ir tranzitinio kelių transporto leidimų panaikinimo. Šių šalių vežėjai gali laisvai įvažiuoti į Europos Sąjungą, nesilaikydami specialių reikalavimų, pavyzdžiui, dėl profesionalių vairuotojų darbo užmokesčio ar jų darbo laiko.
Dėl to padidėjo Ukrainos vežėjų dalis Lenkijos rinkoje, o šios šalies verslininkai prarado konkurencingumą. Primename, kad iki šiol Ukraina su mūsų kaimyne apsikeitė 160 tūkst. leidimų (100 tūkst. dvišaliam vežimui ir 60 tūkst. tranzitiniam). Šiais metais į Lenkiją jau įvažiavo beveik milijonas ukrainietiškų sunkvežimių. Konkurencija perėmė dalį krovinių iš Lenkijos į Vakarų šalis ir sumažino rinkos kainas. Lenkijos tarptautinių vežėjų automobiliais sąjungos (ZMPD) skaičiavimais, Ukrainos vežėjai gali vykdyti pervežimus tarp ES šalių, turėdami 5,5 tūkst. ETMK leidimų, o tai leidžia per metus atlikti pusę milijono pervežimų, kurių vertė siekia 10 mlrd. zlotų (2,3 eurų).
Elektroninėje eilių sistemoje taip pat svarbi eilės sudarymo tvarka. Ukraina panaikino specialias eismo juostas tuštiems sunkvežimiams, o tai, pasak vežėjų, prailgina grįžtančių tuščių transporto priemonių tranzitą į Lenkiją (priklausomai nuo sienos kirtimo vietos, tenka laukti nuo 12 iki 14 dienų).
Reaguodami į Lenkijos vežėjų, prie kurių prisijungė ir ūkininkai, protestą, Ukrainos sunkvežimių vairuotojai taip pat surengė kelių blokadas Pšemyslio ir Medykos miestuose. Dėl blokados pasienio prieigose susidarė milžiniškos spūstys.
Ekonomikos nuostoliai
Blokados pasekmės jau jaučiamos, nors kol kas sunku įvertinti realius nuostolius. ZMPD mano, kad dabar Lenkijos pusė yra suinteresuota bandyti sušvelninti konfliktą.
“Kol kas neatlikome jokios analizės ir neturime duomenų apie Lenkijos vežėjų nuostolius”, – interviu Trans.INFO sakė ZMPD prezidentas Janas Buczekas. “Šiuo metu ieškome galimybių derėtis su streikuojančiais vežėjais”, – teigė jis.
Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmai (PUIG), remdamiesi savo narių apklausa, apskaičiavo, kad „nuostoliai bus milžiniški ir sieks milijardus„.
“Tokie tyrimai valstybiniu lygmeniu dar nebuvo atlikti”, – interviu Trans.INFO sakė PUIG prezidentas Jacekas Piechota. “Remiantis informacija, kurią gavome iš 21 įmonės, nuostoliai dėl sienos blokados Lenkijos pusėje siekia daugiau nei 100 mln. zlotų (23 mln. eurų – red.), ir tai yra tik preliminarūs skaičiai, į kuriuos neįtrauktos baudos už sutarčių nevykdymą ir pažeidimus”.
Kartu jis pridūrė, kad „prekybos su Ukraina balansas buvo teigiamas, o tai reiškia, kad Lenkijos verslininkai ir Lenkijos ekonomika patirs didžiulių nuostolių”. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainoje veikiantys Lenkijos gamintojai negali tiekti savo produkcijos Europos Sąjungos vartotojams. Dėl to nuostolių patirs ne tik logistikos, bet ir gamybos bei prekybos sektoriai.
Trūksta transporto priemonių, trūksta ir prekių
Logistikos įmonių nuostoliai atsispindi prekių kainose, o prieš Kalėdas ir Naujuosius metus jie dar padidės. Tačiau tai dar ne viskas – kai kurios prekės gali apskritai nepatekti į parduotuvių lentynas. Lenkijos mažmenininkai skambina pavojaus varpais, kad daugybė produktų – šaldyti vaisiai ir daržovės, saldumynai, sūris ir alkoholis – įstrigo pasienyje.
Tačiau dėl įtampos pasienyje kenčia abi šalys. Kol kas konkrečius skaičiavimus, nors ir labai atsargiai, pateikė Ukrainos pusė. Šios šalies Maisto produktų mažmeninės prekybos aljansas apskaičiavo, kad įvairių Ukrainos mažmeninės prekybos tinklų, kurių sunkvežimiai įstrigo sienoje, prekių vertė šiuo metu svyruoja nuo 300 tūkst. iki 5 mln. eurų.
Nuostolius registruoja ne tik krizės šalys. Lietuvos Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) praneša, kad šaldytų maisto produktų sandėliai Klaipėdoje yra perpildyti. Vežėjai, kurie taip pat gabena žemės ūkio produktus, pavyzdžiui, grūdus, kukurūzus ir soją, taip pat buvo užblokuoti ir negali pristatyti prekių.
Šaldytą žuvį iš Klaipėdos į Ukrainą eksportuojančios Lietuvos bendrovės „Benko Servisas” generalinis direktorius Sigitas Ambrazevičius sakė, kad dėl blokados trūksta sunkvežimių, galinčių vežti prekes į Ukrainą, o uostamiesčio šaldytų produktų sandėliuose susikaupė daug prekių, todėl naujų priimti negalima.
„Mes nebeturime transporto priemonių, kurios atvažiuoja iš Ukrainos. Mes samdome transportą, parduodame viską Klaipėdoje. (…) Dabar visi šaldytų produktų terminalai Klaipėdoje perpildyti ir nepriima krovinių ir viso pasaulio, dabar Klaipėdos uostas yra pagrindinis, kuris Ukrainą aprūpina žuvies produktais. Buvo suplanuoti prekiniai srautai, sudėliota viskas ant šventinio kalėdinio laikotarpio, o lenkai sugalvojo badu pamarinti kažką“, – kalbėjo S. Ambrazevičius.
Ukrainos gamintojai taip pat patiria didžiulių nuostolių. “Vadovai negali aprūpinti gamybos žaliavomis, įmonės uždaromos (…). Verslininkai taip pat negali parduoti savo produkcijos”, – Trans.INFO sakė Europos verslo asociacijos (ESB) mokesčių ir muitų komitetų vadovė Natalija Artemčiuk.
Krovinių vežimo tarifų padidėjimas
Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmai pranešė, kad dėl pasienio blokadų krovinių gabenimo tarifai jau padidėjo 300 proc. Kai kuriais Lenkijos ir Ukrainos maršrutais tarifai padidėjo iki 350 proc. Muitinės agentūra „AC Porath” teigė, kad krovinių gabenimo tarifai greičiausiai didės ir toliau.
“Maršrutas Poznanė-Kijevas prieš prasidedant protestams kainavo nuo 2,1 tūkst. iki 2,2 tūkst. eurų, o pastaruoju metu – net 7 tūkst. eurų”, – sakė agentūros savininkė J. Porath, duodama interviu „CargoON”, logistikos platformai, skirtai transporto valdymui gamintojams.
Krovinių vežimo tarifai padidėjo ne tik maršrutuose tarp Lenkijos ir Ukrainos. Bendrovės „Benko Servisas” atstovas teigia, kad krovinio gabenimas iš Lietuvos į Kijevą pabrango keturis kartus – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
“Ir vis tiek trūksta transporto”, – sakė Sigitas Ambrazevičius.
Jo nuomone, daugelį metų kurtos tarptautinės eksportuojamų ir importuojamų maisto produktų tiekimo su Ukraina grandinės pradeda byrėti.
“Aš esu žuvies tiekėjas į Ukrainą jau daugelį metų ir dabar negaliu krauti prekių, kurias jie yra užsisakę, – sakė S. Ambrazevičius.
Milžiniški nuostoliai
Ukrainos finansų ministerija analizuoja sienos kirtimo punktų blokados poveikį biudžeto pajamoms, tačiau ministerijos ataskaita dar neparengta. Tačiau bendrovės pažymi, kad dėl sienų blokados gerokai sumažės Ukrainos pajamos.
ESB apskaičiavo, kad vienos Ukrainos įmonės, keliaujančios į Europą, kasdien patiriami nuostoliai vidutiniškai siekia apie 25 tūkst. eurų. Remiantis asociacijos atlikta 55 logistikos įmonių apklausa, po dviejų streiko savaičių bendra šių įmonių nuostolių suma siekė mažiausiai 7,7 mln. eurų.
“Dėl vieno sunkvežimio stovėjimo pasienyje mūsų bendrovė per dieną praranda 350 eurų, – apskaičiavo tarptautinės logistikos bendrovės „Zammler” vadovas Oleksandras Kyryliukas.
Preliminariais Ukrainos darbdavių federacijos ir Ukrainos transporto įmonių asociacijos AsMAP skaičiavimais, tiesioginiai Ukrainos ekonomikos nuostoliai dėl sienos perėjimo punktų blokados jau siekia daugiau kaip 400 mln. eurų, o netiesioginiai – iki kelių milijardų eurų.
Tačiau verta pažymėti, kad, kol tęsiasi sienos blokada, šie skaičiavimai yra preliminarūs ir sudaro tik ledkalnio viršūnę. Dauguma vyriausybinių struktūrų ir verslo subjektų, su kuriais susisiekė Trans.INFO redakcija, tiek lenkų, tiek ukrainiečių, kol kas nesiryžo pateikti tikslesnių skaičiavimų.
Lietuva, Latvija ir Estija – Ukrainos pusėje
Pirmadienį Briuselyje posėdžiavo ES Transporto taryba (TTE). Po derybų už transportą atsakinga ES Komisijos narė Adina Vălean pareiškė, kad Briuselis nenori, kad Ukrainos vežėjams būtų grąžinta leidimai.
Lietuva, Latvija, Estija, Nyderlandai ir Vokietija taip pat nepritarė leidimų grąžinimui ir pasisakė už greitą sienų atblokavimą. Lenkijai, Vengrijai ir Slovakijai pritarė Čekija ir Kroatija, o taip pat iš dalies Bulgarija.
Lenkijos Infrastruktūros ministro pavaduotojas Rafalas Weberis pabrėžė, kad dabartinėje situacijoje Lenkija patiria didžiulių nuostolių. Jo teigimu, tik 10 iš 100 sienos kirtimų tenka lenkams, likę 90 – tai ukrainiečių transporto priemonės.
„Prieš prasidedant karui šis santykis buvo kitoks. Lenkijos transporto priemonėms teko 35 kirtimai, o Ukrainos – 65. Susiduriame su nesąžininga konkurencija. Todėl būtina Europos Komisijos reakcija,” – pasakė jis.
