Šis terminas buvo nustatytas gegužę dviem mėnesiams pratęsus susitarimą, pasirašytą pernai liepą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai. Susitarimu siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.
Kremlius, kuris mėnesius skundėsi dėl susitarimo įgyvendinimo, pirmadienį paskelbė iš jo pasitraukiantis.
„Vadovaudamasi susitarimo H punktu, Rusija prieštarauja tolesniam jo pratęsimui, apie ką (…) oficialiai informavo Turkijos ir Ukrainos puses bei JT sekretoriatą”, – rašoma dokumente.
Nuo liepos 18 d. panaikintos laivybos saugumo apsaugos priemonės. Rusijos Federacijos pranešime rašoma, jog “tai reiškia, kad panaikintos laivybos saugumo garantijos, apribotas jūrų humanitarinis koridorius”,
Rusija taip pat pranešė, kad „nedelsdama atnaujins jo įgyvendinimą, kai tik bus įvykdyta rusiškoji susitarimų dalis“.
Paskelbtame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime Kremlius kaltina Ukrainą ir Europos valstybes „humanitarinės iniciatyvos komercializavimu”. Rusijos skaičiavimais, 70 proc. grūdų esą buvo eksportuota į šalis, „kurių pajamos yra didelės už vidutines, ypač į ES”, ir tik 3 proc. atiteko neturtingoms valstybėms.
Rusija atvirai pareiškė, kad yra nepatenkinta naujomis Vakarų sankcijomis.
„Nuo 2022 m. liepos vien ES paskelbė penkis naujus sankcijų paketus”, – rašoma dokumente. „Nuo jų neatsilieka amerikiečiai ir britai su savo ekstrateritoriniais apribojimais. Dėl to yra visiškai užblokuotos Rusijos bankų operacijos, draudimas ir transporto logistika, atsarginių dalių tiekimas ir užsienio turtas”.
Maskvos pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai dronais buvo atakuotas vienintelis tiltas, jungiantis Rusijos teritoriją su aneksuotu Krymu.
Didelė kaina
Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Maskvai pasitraukus iš susitarimo rusų laivai gali neleisti eksportuoti grūdų blokuodami Ukrainos uostus. Taip buvo pirmaisiais karo mėnesiais; Ukrainos uostų blokada tuomet paskatino pasaulinių maisto kainų kilimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą grasino pasitraukti iš susitarimo ir tvirtino, kad nebuvo laikomasi susitarimo elementų dėl rusiškų maisto produktų ir trąšų eksporto. Dabar nutraukus iniciatyvą, gali padidėti maisto kainos visame pasaulyje, o labiausiai nuo to nukentės skurdžiausios šalys.
„Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo labai svarbi siekiant sumažinti maisto kainas visame pasaulyje, kurios smarkiai išaugo dėl (…) Rusijos invazijos į Ukrainą”, – pasakė Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Adamas Hodžas.
„Dėl to kils pavojus maisto saugumui ir galimybėms viso pasaulio gyventojams gauti grūdų ir trąšų”, – socialiniame tinkle „Twitter” pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.
The Black Sea Grain Initiative has benefited millions around the globe.
I regret Russia’s announcement today. This will endanger food security & access of populations worldwide to grain and fertilizer supplies.
I support efforts of @UN SG @antonioguterres to pursue its extension.— Charles Michel (@CharlesMichel) July 17, 2023
„Rusijai irgi teks mokėti. Pasitraukimas iš susitarimo Rusijai kainuos didžiulius diplomatinius nuostolius”, – Kremliaus sprendimo išvakarėse „CBS News” sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Sulivanas.
Jo teigimu, jei Rusija nutrauks susitarimą, “likęs pasaulis (…) sakys, kad Rusija nusigręžė nuo pasaulio pietų, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalių, kad jos galėtų gauti reikalingų maisto produktų už prieinamą kainą”.
Eksporto galimybės
Šiuo Ukraina turi du būdus, kaip išspręsti uždaryto „grūdų koridoriaus” problemą. Pirmasis – užtikrinti jo veikimą nedalyvaujant Rusijai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti grūdų eksportą Juodąja jūra nepaisydama Rusijos pasitraukimo.
„Mes nebijome. Į mus kreipėsi bendrovės, kurioms priklauso laivai. Jos sakė, kad yra pasirengusios tęsti grūdų tiekimą, jei Ukraina juos įsileis, o Turkija praleis“, – sakė V. Zelenskis.
Ukraina jau keletą savaičių rengia geresnio draudimo variantus laivų savininkams, gabenantiems grūdus per Juodąją jūrą. Birželį Ukrainos agrarinės politikos ministras Mykola Solskis sakė, kad tokiems tikslams įsteigtas 547 mln. dolerių vertės draudimo fondas.
„Vežėjai gali gabenti (krovinius – red.) šiuo koridoriumi su mūsų vyriausybės garantuotu draudimu”, – citavo politiko žodžius Ukrainos žiniasklaida.
Tačiau šis sprendimas turi silpnąją vietą. Maskvos pasitraukimas iš susitarimo be kitų sąlygų reiškia saugios laivybos garantijų panaikinimą – tai reiškia, kad nuo šiol trūksta patikimos maršruto apsaugos. Be grūdų vežėjų apsaugos Ukrainos draudimo fondas labai “pasieks nulį”, teigia Ukrainos ekspertai. Šiandien 15 metų senumo vidutinio dydžio balkerių rinkos kainos yra apie 15-20 mln. dol. Atsižvelgiant į krovinio ir įgulos išlaidas, fondo turėtų pakakti mažiau nei 20 grūdovežių. Be to, po pirmųjų katastrofų draudimas gerokai brangs.
Antrasis būdas – kurti naujus sausumos maršrutus, pavyzdžiui, per Lenkijos (Gdansko, Ščecino, Svinouisčio), Lietuvos (Klaipėdos) arba Ispanijos uostus. Siekdama plėtoti šiuos maršrutus, Ukrainos geležinkeliai Lenkijoje atidarė savo bendrovę ir ketina atidaryti padalinius Slovakijoje ir Vengrijoje.
Taip pat labai svarbu pasienyje esančiuose sausumos uostuose pastatyti perkrovimo terminalus. Du tokie objektai jau pastatyti Voluinėje, jie bus skirti Ukrainos žemdirbių derliui eksportuoti į užsienį. Tokiu būdu Voluinė galės eksportuoti daugiau kaip 3 mln. tonų per metus.
Kalbant apie Ispaniją, verta paminėti, kad 2022 m. Ukrainos grūdų eksportas į šią šalį išaugo iki 4,6 mln. tonų. Tai sudaro 26 proc. viso Ispanijos grūdų importo. Grūdai buvo pristatomi traukiniais konteineriuose ir krovininėmis transporto priemonėmis.
Reikia pridurti, kad Ukraina daugiau vilčių deda į Lenkiją. Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto. Pasak uosto vadovo Algio Latako, šią problemą išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
„Uostas yra pasiruošęs, visa problema yra šito krovinio atvežimas į Klaipėdą. Čia yra milžiniška problema, susijusi su daugeliu dalykų, su skirtingomis valstybėmis, su skirtingom tvarkom, skirtingais interesais ir panašiai. Šitą klausimą išsprendus Klaipėda šiandien gali užtikrinti šimtaprocentinį aptarnavimą dalies ukrainietiškų grūdų, kadangi Ukraina turi jų labai daug“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Latakas.
Jo teigimu, dabartiniai uosto pajėgumai siekia 10–15 mln. tonų grūdų kartu su maždaug 3,5 mln. tonų siekiančiu Lietuvos grūdų augintojų eksportu.
„Klaipėdos uostas turi absoliučiai visas galimybes perkrauti ar tai Ukrainos grūdų, ar tai mes kalbėtume apie kitus grūdus, žymiai daugiau. Skaičiai gali būti 10–15 milijonų (tonų – red,) ir panašiai. Suprantame, kad grūdų Lietuvos ūkininkai, matyt, užaugins tiek, kiek ir paprastai kiekvienais metais – per Klaipėdą kasmet perkraunama 3,5 milijono tonų grūdų, tai Klaipėda šiandien tikrai gali perkrauti 15 milijonų“, – teigė A. Latakas.
Anot jo, dalį grūdų yra pasiruošęs priimti ir Birių krovinių terminalas, iki pernai kovo krovęs Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas: „Terminalas yra, žinoma, sustojęs su kalio trąšomis, terminalas yra pusiau paruoštas grūdų krovai“.
Šaltiniai: BNS, Trans.INFO Ukraina/Bendradarbiavimas: Hanna Skrypal
