Ieškant atsakymo į klausimą, kokią įtaką koronaviruso pandemija turės pasaulinėms tiekimo grandinėms, reikėtų remtis Nielso Bohro žodžiais: „prognozuoti yra sunku, ypač ateitį“ (ang. „Prediction is very difficult, especially about the future”). Kai kurios tendencijos jau matomos, tačiau dar per anksti spręsti, ar jos liks visam laikui. Koronavirusas paveikė pasaulinę ekonomiką su anksčiau nežinoma jėga. Vien JAV per tris savaites darbą prarado daugiau kaip 16 mln. darbuotojų. Tai akivaizdu, kad ši padėtis paveiks plačiai suprantamą tiekimo grandinę.
Atrodo, kad kai kurios bendrosios tendencijos jau pastebimos. Apsvarstykime, ar slypi jose kažkas papildomo ir kas dar gali nutikti ateinančiais mėnesiais ir metais.
Pirma tendencija: gamybos perkėlimas iš Kinijos
Daugybė atsiliepimų rodo tam tikros gamybos grįžta iš Kinijos į Europą ar kitas pasaulio šalis, ypač svarbių medžiagų gamyba. Šis reiškinys jau vyksta.
Neseniai Japonijos vyriausybė paskelbė, kad pasirengusi mokėti Japonijos įmonėms, jei jos nuspręstų perkelti gamybą iš Kinijos į Japoniją. Neatmestina galimybė, kad tokias priemones įgyvendins ir Europos vyriausybės. Ar tokiu atveju gamyba iš tikrųjų būtų masiškai grąžinta į senąjį žemyną?
Puikiai žinant, kad bet kokie ateities pokyčių spėjimai yra būrimas iš kavos tirščių, manau, kad neturėtume tikėtis masinio ir greito gamybos perkėlimo į Europą. Taip yra dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, įmonės, kurios Kinijoje ar bet kurioje Tolimųjų Rytų šalyje įgyvendino milžiniškas investicijas, gali bijoti, kad pasitraukiant iš gamybos Tolimuosiuose Rytuose jos nesusigrąžins kartą investuotų pinigų. Antra, investicijos Kinijoje taip pat apima ilgalaikius, su sutartimis su tiekėjais susijusius įsipareigojimus. Jų nutraukimas prieš laiką daugeliu atvejų gali pasirodyti tiek brangus, kad sunaikintų perkėlimo idėją. Trečia, gamybos perkėlimas į Europą gali reikšti poreikį mūsų žemyne statyti naujas gamyklas. Ir tai yra dar viena, dažnai milžiniška, investicija. Net darant prielaidą, kad gamybą į Europą perkelti planuojančios įmonės ieškos naujų vietų ekonominiu atžvilgiu patraukliose šalyse, tai su investicija ir gamyba susijusios išlaidos gali būti tokios didelės, kad jos nepateisins šio žingsnio.
Taigi ar koronavirusas nepaveiks Kinijos ir Europos santykių? Rinkos ekspertų manymu, pokyčiai bus, bet nebus susiję su sparčiu gamybos padidėjimu Europoje, kuris paveiks gamybą Kinijoje. Taip, neabejotinai dalis gamybos, ypač svarbiausių produktų, bus perkelta į Europą. Galbūt Kinija vėl taps paprastų, lengvai pakeičiamų gaminių tiekėja, arba tokių, be kurių Europos klientai galės išsiversti tam tikrą laiką.
Tačiau tikiuosi, kad Europos įmonės padidins atsargas ir ieškos tiekėjų mūsų žemyne. Tikėtina taip pat, kad sparčiau plėsis Naujasis šilko kelias, t. y. geležinkelių transportas iš Kinijos, kuris pigesnis nei jūrų transportas.
Europos logistikos srityje tai greičiausiai reikš susidomėjimo sandėlių pastatų nuoma bei logistikos, ekspedijavimo ir transporto operatorių paslaugų padidėjimą. Tai neabejotinai suteikia plėtros perspektyvą logistikos rinkai. Šios šalies geografinė padėtis, vidaus rinkos dydis, narystė ES ir esamas geležinkelių sujungimas su Kinija predisponuoja šalį logistikos mazgo, bent jau Vidurio ir Rytų Europai, vaidmeniui.
Antra tendencija: kainų padidėjimas
Jei prognozė dėl sandėliavimo patalpų paklausos ir visuotinai suprantamų logistikos bei transporto paslaugų padidėjimo išsipildys, panašu, kad padidės logistikos kainos. Čia veikia paklausos ir pasiūlos dėsnis: kuo didesnis susidomėjimas paslaugomis, tuo aukštesnės jų kainos.
Tam tikrą išlaidų ir kainų padidėjimo dalį gali kompensuoti personalo išlaikymo sąnaudos, kurios greičiausiai mažės. Šiuo metu sunku įvertinti, kokį poveikį didėjantis nedarbas turės logistikos personalo išlaikymo sąnaudoms. Taip pat dar nežinome, kokią įtaką epidemija turės darbuotojų iš užsienio skaičiui. Užsieniečiai daugiausia dirba kaip laikini darbuotojai, kurių atžvilgiu, jų paslaugomis besinaudojančios įmonės praktiškai neturi jokių įsipareigojimų.
Gali būti, kad taupymo siekiančios įmonės sumažins laikinų darbuotojų skaičių ir pasikliaus nuolatiniais darbuotojais. Nors negalima atmesti galimybės, kad susiklostys priešinga situacija – dėl laikinųjų darbuotojų įsipareigojimų trūkumo ir lankstumo įmonės gali domėtis jų paslaugomis dar labiau nei dabar.
Trečia tendencija: savarankiškas sandėliavimas
Neužmirškime fakto: logistikos įmonių paslaugomis besinaudojantys klientai nestebės pasyviai augančių tiekimo grandinės sąnaudų. Priešingai, tikimės, kad augančios logistikos sąnaudos privers komercines ir gamybos įmones vis daugiau dėmesio skirti išlaidų kontrolei ir jos ieškos jų sumažinimo, kur tik įmanoma. Spaudimas gali reikšti, kad tam tikras potencialių logistikos operatorių klientų skaičius nuspręs logistikos operacijas laikyti savo rankose.
Tikėčiausi tokios tendencijos visų pirma logistikos paslaugose pagal sutartis. Praėjo tie laikai, kai įmonės turėjo savo transporto priemonių parkus, taip siekiant užtikrinti savo produktų tiekimui klientams. Skirtinga situacija yra atsargų valdyme. Daugelis kompanijų gali daryti išvadą, kad savarankiškas atsargų valdymas gali būti pigesnis nei naudojantis specializuoto sandėlio operatoriaus paslaugomis. Kyla klausimas, ar savarankiškas atsargų valdymas yra pigesnis nei bendradarbiavimas su logistikos operatoriumi. Į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo.
Todėl yra gana tikėtina, kad kai kurios įmonės, kurios perims sandėlio valdymą į savo rankas, galiausiai nuspręs bendradarbiauti su išorės operatoriais. Daug kas priklauso nuo to, kaip formuosis darbo rinka. Jei išsipildys juodasis scenarijus ir padidės nedarbas, sumažės sandėlio personalo išlaikymo sąnaudos. Ši situacija bus palanki atsisakyti užsakomųjų (ang. outsourcing) logistikos paslaugų teikimo.
Ketvirtoji tendencija: elektroninė komercija
Valdžia praneša apie elektroninės komercijos sektoriaus plėtrą ir prekybos perkėlimą į internetą. Tai lėmė prekybos centrams taikomi apribojimai ir dideli stacionariajai prekybai taikomi apribojimai. Remiantis pranešimais, tinkamai išvystytus internetinius pardavimo kanalus turinčios įmonės didina apyvartą, o jų konkurentai stacionariose parduotuvėse yra ant bankroto ribos.
Sunku ginčytis su šia tendencija, tuo labiau, kad tai yra daug platesnio elektroninės prekybos augimo stacionarių pardavimų sąskaita dalis. Tačiau patariu atsargiai prognozuoti ilgalaikį internetinių pardavimų augimą. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai ekonomika, ypač gamyba, atsigaus po pandemijos sukeltos krizės.
Ilgalaikės gamybos prastovos tai garantuotas nedarbo padidėjimas ir vartotojų perkamosios galios sumažėjimas. Akivaizdu, kad tai paveiks internetinės prekybos apyvartą. Jei vartotojai bus priversti taupyti (pvz., dėl prarasto darbo), jie išleis mažiau pinigų ir stacionariose parduotuvėse, ir internete.
Antrasis reiškinys yra tikėtinas internetinių pardavimų taisyklių pokytis. Elektroninė komercija, kaip ir visi kiti sektoriai, ieškos santaupų. Nenustebčiau, jei pasirodytų, kad daugelis internetinių parduotuvių apribos, pvz., galimybę nemokamai grąžinti įsigytas prekes, sumažins asortimentą ar pratęs pristatymo laiką. Taip pat galima tikėtis, kad bus pakelta kainų riba, nuo kurios pirkinių pristatymas bus įskaičiuojamas į kainą.
„Last but not least” pardavimai internetu nėra universali ir tobula priemonė visoms, dėl koronaviruso epidemijos kylančioms problemoms spręsti. Tūkstančių internetinių parduotuvių pasiūlyme taip pat yra iš Kinijos importuotos prekės. Dabartinės tiekimo grandinės problemos neigiamai veikia ir elektroninę prekybą.
Viena aišku – pokyčiai bus gana dideli. Kokie jie bus tiksliai, pamatysime po kelių mėnesių. Kaip įprasta, tokiose situacijose veiks nematoma rinkos jėga.
Pagal „Log-Hub” įmonės partnerio Romualdo Javorskio pranešimą.