Apsimetė vežėjais ir pasisavino 70 krovinių: žala siekia milijonus Eur

Rumunijoje – dešimtys kratų, tyrimas apima kelias Europos šalis

Kaip lapkričio 3 d. pranešė Rumunijos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu direktoratas (DIICOT), Piteščio padalinio prokurorai kartu su organizuoto nusikalstamumo policijos pareigūnais atliko 65 kratas Bukarešte ir šešiose šalies apskrityse – Ardžešo, Dambovicos, Ilfovo, Dolžo, Prahovos bei Bihoro.

Keturiolika kratų atlikta vykdant Belgijos teisėsaugos išduotus Europos tyrimo orderius. Tai rodo, kad tyrimas neapsiriboja Rumunija, o įtariamų nusikaltimų pėdsakai driekiasi per kelias Europos valstybes.

Prokurorai tiria įtariamą organizuotos nusikalstamos grupuotės veiklą, itin didelę žalą sukėlusį sukčiavimą, kompiuterinį klastojimą ir pinigų plovimą.

Tyrėjų duomenimis, 2024 m. kovą penki asmenys subūrė nusikalstamą grupuotę, prie kurios vėliau prisijungė dar apie 30 žmonių. Įtariama, kad jos veikla buvo kruopščiai organizuota, o kiekvienas narys turėjo konkrečias užduotis.

Vieni rūpinosi vietinių ir tarptautinių pervežimų organizavimu, kiti ieškojo vertingų krovinių, kuriuos būtų galima lengvai realizuoti nelegalioje rinkoje. Dar kiti buvo atsakingi už prekių perkrovimą, transporto priemonių judėjimo stebėjimą ir pasisavinto turto pardavimą.

Pasak prokurorų, grupuotė veikė ne tik Rumunijoje. Didžioji dalis įtariamų nusikaltimų padaryta užsienyje, ypač Belgijoje.

Krovinius priimdavo teisėtai, tačiau gavėjai jų nesulaukdavo

Tyrėjų aprašyta schema išsiskiria tuo, kad nusikaltėliams nereikėjo įsilaužti į sandėlius ar užpulti sunkvežimių stovėjimo aikštelėse. Įtariama, kad jie patys, kaip teisėti vežėjai, gaudavo užsakymus ir perimdavo krovinius.

Prokuratūros teigimu, grupuotės nariai naudojosi keliomis jiems priklausančiomis arba jų kontroliuojamomis transporto bendrovėmis. Šių įmonių vardu buvo sudaromos vežimo sutartys tiek Rumunijoje, tiek kitose Europos valstybėse.

Iš pirmo žvilgsnio pervežimas atrodydavo įprastas: vežėjas priimdavo užsakymą, atvykdavo į pakrovimo vietą ir paimdavo prekes. Tačiau krovinys sutarto gavėjo taip ir nepasiekdavo.

Įtariama, kad prekės būdavo nukreipiamos kitur ir pasisavinamos, o siekiant nuslėpti nusikaltimą pasitelkiami suklastoti dokumentai bei išgalvotos istorijos apie transporto priemonių gedimus ar vagystes.

Tyrėjai nustatė, kad galėjo būti klastojami asmens tapatybės ir transporto dokumentai, transporto priemonių registracijos liudijimai bei valstybinio numerio ženklai.

Bendra galimai pasisavintų krovinių vertė siekia apie 9 mln. eurų, o įtariamų nusikaltimo epizodų skaičius – maždaug 70.

Tarp dingusių prekių – elektronika, buitinė technika, žaliavos, grūdai, kosmetika, gėrimai ir kitos plataus vartojimo prekės. Tai produkcija, kurią palyginti lengva perparduoti ir kurios kilmę vėliau gali būti sudėtinga atsekti.

Trys būdai paslėpti pasisavintą krovinį

Rumunijos prokurorai išskiria kelis įtariamųjų naudotus veikimo būdus. Nors jie skyrėsi detalėmis, visais atvejais buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad krovinys prarastas dėl nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.

Vienu atveju prekės būdavo perkraunamos į kitą transporto priemonę, o vėliau vairuotojas kreipdavosi į policiją ir pranešdavo apie tariamą vagystę. Taip buvo siekiama sukurti oficialų įvykio įrašą, kuriuo vėliau būtų galima aiškinti krovinio dingimą.

Kitas būdas – puspriekabių sukeitimas. Tyrėjų teigimu, pakrauta puspriekabė būdavo atjungiama nuo vilkiko, o vietoje jos prikabinama kita, panašios spalvos ir techninių charakteristikų. Kad pakeitimas nekeltų įtarimų, galėjo būti sukeisti ir valstybinio numerio ženklai.

Trečiuoju atveju buvo pasitelkiama tariamo vilkiko gedimo istorija. Vairuotojas aiškindavo, kad dėl techninio gedimo turėjo palikti pakrautą puspriekabę, o vilkiką nugabenti į remonto dirbtuves. Vėliau būdavo pranešama, kad palikta puspriekabė pavogta.

Visos šios schemos turėjo bendrą bruožą: krovinio dingimą buvo mėginama pateikti kaip vagystę ar nelaimingą atsitikimą, nors, tyrėjų įtarimu, prekės būdavo pasisavinamos iš anksto suplanavus nusikaltimą.

Tokiu būdu galėjo būti klaidinami ne tik krovinių savininkai ir ekspeditoriai, bet ir teisėsaugos institucijos bei draudimo bendrovės.

Daugiausia krovinių dingo Belgijoje

Nors įtariama nusikalstama grupuotė veikė iš Rumunijos, didžiausia dalis galimų nusikaltimų užfiksuota Belgijoje. Šių metų vasarį Rumunijos ir Belgijos teisėsaugos institucijos, koordinuojant Europos Sąjungos baudžiamojo teisingumo bendradarbiavimo agentūrai „Eurojust“, sudarė bendrą tyrimo grupę.

Toks bendradarbiavimas leidžia skirtingų valstybių pareigūnams keistis įrodymais, derinti tyrimo veiksmus ir veiksmingiau tirti tarpvalstybinius nusikaltimus.

Belgijos vaidmuo šioje byloje nėra atsitiktinis. Šalis yra vienas svarbiausių Europos logistikos centrų, per kurį juda dideli tarptautinių krovinių srautai. Antverpeno–Briugės uostas ir aplink jį išsidėstęs kelių bei logistikos centrų tinklas svarbus tiek Europos vidaus prekybai, tiek krovinių judėjimui į kitus žemynus.

Didelė krovinių koncentracija ir sudėtingos tiekimo grandinės kartu sudaro galimybių veikti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms.

2026 m. krovinių nusikalstamumo ataskaitoje transporto ir logistikos sektoriaus draudikas „TT Club“ tarp didesnės rizikos vietų išskyrė Antverpeno–Briugės ir Roterdamo uostus, taip pat svarbias transporto arterijas – E19, E17, A67 ir A2 greitkelius.

Pasak draudiko, nusikaltėliai vis dažniau renkasi ne tiesiogines krovinių vagystes, o sukčiavimo schemas, leidžiančias perimti prekes dar iki jų pristatymo.

Krovinių nusikaltimų organizavimo lygis Beniliukso šalyse pasiekė precedento neturintį mastą“, – pažymėjo „TT Club“ logistikos rizikos vadovas Joshas Finchas.

Sukčiai išnaudoja krovinių biržas ir skaitmenines sistemas

Rumunijoje tiriama byla atspindi platesnę Europos transporto sektoriaus problemą – daugėjančius sukčiavimo atvejus, kai nusikaltėliai apsimeta vežėjais arba pasinaudoja teisėtai veikiančiomis transporto bendrovėmis.

Vasario mėnesį apie šią grėsmę perspėjo Tarptautinė jūrų draudikų sąjunga (IUMI) ir Transporto turto apsaugos asociacija „TAPA EMEA“.

Pastarosios duomenimis, 2022–2024 m. 129 pasaulio valstybėse buvo užregistruota apie 160 tūkst. su kroviniais susijusių nusikaltimų. Šie skaičiai apima įvairias nusikalstamas veikas, ne tik apsimetimą vežėjais.

Asociacijos prezidentas ir generalinis direktorius Thorstenas Neumannas atkreipė dėmesį, kad sukčiai vis dažniau naudoja suklastotus elektroninio pašto adresus, į tikrų transporto bendrovių interneto svetaines panašius domenus ir netikrus draudimo liudijimus.

Papildomų galimybių nusikaltėliams suteikia ir technologijos. „TT Club“ perspėja, kad suklastotam vežėjo patikimumo įspūdžiui sukurti jau pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai, leidžiantys parengti įtikinamai atrodančius dokumentus bei kitus duomenis.

Ypatingą susirūpinimą kelia krovinių biržos, kuriose transporto paslaugų užsakovai ir vežėjai dažnai užmezga ryšį nuotoliniu būdu. Jeigu nusikaltėliams pavyksta pateikti įtikinamus, tačiau melagingus duomenis, jie gali gauti prieigą prie vertingų krovinių.

IUMI generalinis sekretorius Larsas Lange pabrėžė, kad krovinių biržoms tenka svarbi atsakomybė užtikrinti, jog jų platformose negalėtų veikti netikri vežėjai.

Vis dėlto Rumunijos atvejis atskleidžia dar sudėtingesnę problemą. Čia įtariamieji, prokuratūros duomenimis, naudojosi realiai registruotomis transporto bendrovėmis. Vadinasi, net ir patikrinus įmonės registraciją ar jos dokumentus ne visada įmanoma nustatyti tikrąją riziką.

Ką turėtų įvertinti krovinių siuntėjai ir ekspeditoriai?

Transporto sektoriaus dalyviams ši byla primena, kad vežėjo patikimumo vertinimas neturėtų apsiriboti vien formalia dokumentų patikra.

Svarbu įsitikinti ne tik tuo, kad transporto įmonė iš tiesų egzistuoja, bet ir tuo, kad konkretų krovinį atsiima su ja susijęs vairuotojas bei tinkamai identifikuota transporto priemonė.

Ypač atidžiai reikėtų vertinti situacijas, kai prieš pat pakrovimą netikėtai pasikeičia vilkiko ar puspriekabės valstybiniai numeriai, vairuotojas, kontaktiniai duomenys arba pristatymo maršrutas.

Papildomą riziką gali signalizuoti ir netikėti pranešimai apie vilkiko gedimą, būtinybę pakeisti puspriekabę ar krovinį perkrauti į kitą transporto priemonę.

Tokiais atvejais reikšminga tiesiogiai susisiekti su transporto bendrove anksčiau patikrintais kontaktais, o ne pasikliauti vien krovinį vežančio asmens pateikiama informacija.

Ne mažiau svarbi ir vežimo proceso kontrolė: transporto priemonės judėjimo stebėjimas, neįprastų sustojimų fiksavimas, pakrovimo duomenų sutikrinimas bei aiški tvarka, kaip elgtis pasikeitus sutartoms vežimo sąlygoms.

Svarbiausia pamoka – teisėtai registruota transporto įmonė savaime dar negarantuoja, kad konkretus pervežimas yra saugus. Vertinti būtina ne tik dokumentus, bet ir faktines krovinio perėmimo bei gabenimo aplinkybes.

Krovinių vagystės ir sukčiavimas išlieka tarptautine problema. Panašias grėsmes rodo ir kiti Europos teisėsaugos tyrimai. Pavyzdžiui, Ispanijos policija neseniai išardė grupuotę, kurios nariai, kaip įtariama, vogtais sunkvežimiais apiplėšinėjo stovėjimo aikštelėse paliktas krovinines transporto priemones.

Tačiau Rumunijoje tiriama schema išsiskiria tuo, kad prekės galėjo būti pasisavinamos be tiesioginio fizinio užpuolimo – pasinaudojant pačios logistikos rinkos veikimo principais.

Tyrimas tęsiamas, todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad visi įtariamieji padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Jų kaltę turės nustatyti teismas.