Projektas orientuojamas į ilgalaikę – daugiau nei 30 metų trunkančią – plėtrą. Pagrindinis tikslas – sukurti investuotojams parengtą teritoriją, pritaikytą šiuolaikinės gamybos, logistikos, gynybos ir technologijų įmonių poreikiams.
„Šiandien Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos. „Rail Baltica“ atveria regionui visiškai naują etapą – galimybę būti svarbia Baltijos ir Šiaurės Europos ekonominio žemėlapio dalimi“, – pristatymo metu sakė Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.
Strateginė vieta – šalia „Rail Baltica“ mazgo
Vienu svarbiausių būsimos LEZ pranašumų įvardijama geografinė padėtis. Teritorija planuojama šalia būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, kuris turėtų tapti reikšminga tarptautinių transporto srautų jungtimi tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos.
Projektą rengę ekspertai pažymi, kad tokia infrastruktūra Panevėžiui gali suteikti konkurencinį pranašumą ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono mastu. Ypač atsižvelgiant į Europoje vykstančius pokyčius – tiekimo grandinių persitvarkymą, didėjančias investicijas į gynybos sektorių ir siekį stiprinti strateginį pramonės savarankiškumą.
Panevėžio savivaldybė idėją dėl naujos LEZ pradėjo formuoti dar prieš penkerius metus, vertindama „Rail Baltica“ kuriamą potencialą. Reikšmingas žingsnis žengtas 2023 metais, kai Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros investicinės teritorijos vystymo.
Savivaldybės deklaravo siekį stiprinti regiono investicinį patrauklumą, sudaryti geresnes sąlygas verslui ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą.
Skaičiuoja milijardinę naudą regionui
Pristatymo metu pateikti ekonominiai skaičiavimai rodo itin dideles projekto ambicijas. Skaičiuojama, kad per visą LEZ veikimo laikotarpį:
- būtų galima sukurti iki 7 tūkst. naujų darbo vietų;
- privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų;
- vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė galėtų viršyti 22 mlrd. eurų;
- valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų.
Studijoje taip pat akcentuojamas vadinamasis multiplikacinis efektas. Pasak projekto rengėjų, viena darbo vieta LEZ teritorijoje vidutiniškai sukuria dar vieną papildomą darbo vietą tiekimo grandinėje ar paslaugų sektoriuje.
Tai reiškia, kad ekonominė nauda neapsiribotų vien pačia LEZ teritorija – augant pramonės ir logistikos įmonėms, didėtų poreikis vietos paslaugoms, transportui, statyboms ir kitoms verslo šakoms.
Fokusas – ne tik gamyba, bet ir gynybos sektorius
Pristatytoje vizijoje pabrėžiama, kad būsima Panevėžio LEZ nebūtų tradicinė pramoninė zona. Ji orientuojama į aukštos pridėtinės vertės sektorius – pažangią gamybą, technologijų vystymą, gynybos industriją ir tvarius infrastruktūros sprendimus.
Tokį kryptingumą lemia ir geopolitinė situacija Europoje. Pastaraisiais metais sparčiai augančios investicijos į gynybos pramonę skatina šalis ieškoti strategiškai patogių vietų naujiems gamybos ir logistikos centrams.
Panevėžio regionas šiuo atveju mato galimybę išnaudoti tiek geografinę padėtį, tiek būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros teikiamus pranašumus.
Ekspertų vertinimu, regionai, galintys pasiūlyti dideles, investicijoms parengtas teritorijas su stipria transporto infrastruktūra, artimiausiais dešimtmečiais turės gerokai didesnes galimybes konkuruoti dėl tarptautinio kapitalo.
Projektas derinamas su ministerijomis
Šiuo metu Panevėžio regiono LEZ projektas derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Artimiausiu metu planuojama tęsti koordinavimą ir su kitomis nacionalinėmis institucijomis.
Savivaldybės tikisi, kad nuoseklus valstybės institucijų įsitraukimas leis projektą vystyti etapais ir užtikrins reikalingą infrastruktūros plėtrą.
Panevėžio valdžia pabrėžia, kad projektas vertinamas ne tik kaip miesto ar rajono iniciatyva, bet ir kaip ilgalaikė viso regiono ekonominės transformacijos kryptis.
