Didžiausiame Europos uoste Roterdame per pirmąjį šių metų pusmetį perkrauta beveik tiek pat krovinių, kiek ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Rezultatas – 220,7 mln. tonų – buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Sumažėjimą, kaip ir ankstesniais ketvirčiais, lėmė mažesnis anglių, naftos ir skystų birių krovinių perkrovimas. Padaugėjo geležies, birių krovinių, mineralinių produktų ir konteinerių krovos darbų.
Pirmąjį pusmetį sausų birių krovinių perkrauta 2,1 proc. daugiau nei prieš metus. Tai daugiausia lėmė 12,6 proc. išaugęs geležies rūdos ir metalo laužo krova (iki 14,6 mln. tonų). Anglies perkrovimas per metus sumažėjo 19,7 proc. dėl sumažėjusios šiluminių anglių paklausos.
Nors krovos rezultatai išliko panašūs į praėjusių metų, finansiniu požiūriu pirmasis pusmetis Nyderlandų uostui buvo geresnis nei atitinkamas 2023 m. laikotarpis. Uosto pajamos sudarė 439,6 mln. Eur – 5,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. EBITDA per metus taip pat pagerėjo (3,4 proc.) ir siekė 291,7 mln. Eur. Grynasis pelnas siekė 148,2 mln. Eur. Palyginti su 2023 m. pirmuoju pusmečiu, jis buvo 27,2 proc. didesnis.
Kintanti Raudonosios jūros įtaka
Skystųjų krovinių kiekis sumažėjo 3,1 proc. Žalios naftos perkrovimas sumažėjo 5,8 proc., be kita ko, dėl techninės priežiūros darbų Roterdamo naftos perdirbimo gamykloje, kurie paveikė jos paklausą. Nors naftos perkrovimas sumažėjo, perkrautų naftos produktų kiekis padidėjo 4,7 proc. iki 28,6 mln. tonų. Suskystintų gamtinių dujų kiekis beveik nepakito (0,3 proc.) ir siekė 6 mln. tonų.
Pirmąjį pusmetį konteinerių perkrovimo apimtys išaugo 4,2 proc. (67,1 mln. tonų) ir 2,2 proc. (6,8 mln. TEU). Tai lėmė didėjanti vartotojų paklausa, taip pat ankstesnis piko sezonas, nes dėl Raudonosios jūros krizės produktus reikėjo užsakyti anksčiau nei įprastai. Roterdamo uoste ro-ro krovinių sumažėjo 4,1 proc. iki 1,28 mln. tonų. Bendrųjų krovinių (angl. breakbulk) taip pat sumažėjo – daugiau nei 10 proc. iki 3,1 mln. tonų. Šis segmentas pralaimėjo dėl tendencijos vis daugiau prekių vežti konteineriuose. Be to, dėl spūsčių, susidariusių dėl padėties Raudonojoje jūroje, kai kuriuos šios kategorijos krovinius perėmė kiti uostai.
Roterdamo uosto direkcija tikisi, kad 2024 m. šiek tiek padidės krovos apimtys, pavyzdžiui, dėl didėjančio konteinerių kiekio. Vadovybė tikisi, kad prie perkrovimų didėjimo prisidės matomas padidėjęs aktyvumas Europos gamybos sektoriuje, taip pat mažėjančios atsargos.
Antverpenas išsiskiria
Antrame pagal dydį Europos uoste – Antverpeno ir Zėbriugės jungtiniame uoste – priešingai nei Roterdame, pastebimai išaugo perkrovimų skaičius. Jie buvo 3 proc. didesni nei pernai ir siekė 143,2 mln. tonų.
Akivaizdžiai išaugo konteinerių krova – 6,8 proc. tonų ir 4,1 proc. 20 pėdų konteinerių per metus. Belgijos uostuose perkrauta 6,665 mln. TEU. Bendrųjų krovinių kategorijoje, kaip ir Roterdame, pirmąjį pusmetį krovinių per metus sumažėjo 6,2 proc. Tačiau, kaip nurodo Antverpeno uosto operatorius, antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmaisiais trimis metų mėnesiais, pastebimas krovos pagerėjimas. Šioje produktų kategorijoje svarbiausia yra geležis ir plienas, kurių apimtis šiek tiek padidėjo (0,6 proc.).
Ro-ro produktų (daugiausia transporto priemonių) per metus sumažėjo 5,7 proc. Iš jų naujų automobilių sumažėjo 9 proc., sunkvežimių – 17 proc., o naudotų automobilių – daugiau kaip 45 proc. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sausų birių krovinių krova padidėjo 0,4 proc. Tačiau pažymėtina, kad dar pirmąjį ketvirtį per metus jų sumažėjo daugiau kaip 12 proc. Labiausiai išaugo trąšų kategorijos krovinių perkrovimas (34,8 proc.), todėl šis segmentas tapo didžiausiu sausų birių krovinių skyriaus segmentu. Spalvotųjų metalų rūdos taip pat smarkiai augo (27 proc.), sumažėjo anglių (40 proc.), grūdų (9,5 proc.), smėlio ir žvyro (8,3 proc.) ir metalo laužo (5,9 proc.) krovos apimtys.
Taip pat šiek tiek (0,7 proc.) pirmąjį pusmetį padidėjo skystų birių krovinių kategorijos krovinių krova. Čia taip pat pastebimas šių metų pirmojo ketvirčio mažėjimo tendencijos pasikeitimas. Benzino perkrauta 18 proc. daugiau, o mazuto – daugiau kaip 10 proc. daugiau. Parafino ir chemijos produktų apimtys taip pat buvo didesnės nei prieš metus – atitinkamai 8 ir 6,7 proc. Sumažėjo dyzelino (,9 proc.) ir suskystintų gamtinių dujų (6,4 proc.) kategorijose. Iš viso Belgijos uoste skystojo kuro perkrauta 1,1 proc. mažiau nei 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Kaip ir Vokietijoje, taip ir Hamburge
Mažiausiame iš trijų didžiųjų Europos uostų – Hamburgo uoste – krovos apimtys sumažėjo labiausiai. Iš viso per šį Vokietijos uostą pervežta 55,9 mln. tonų krovinių, t. y. 3,9 proc. mažiau. Didžiausią dalį uoste perkrautų krovinių sudarė bendrieji kroviniai – per pirmąjį 2024 m. pusmetį jų perkrauta 39,2 mln. tonų – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
Vokietijos uostas jaučia Europos klimato politikos poveikį krovinių perkrovimui. Dėl anglies dioksido išmetimo mažinimo Europos ekonomikoje labai sumažėjo angliavandenilių krovinių kiekis. Labai nukentėjo anglių perkrovimas – per metus jis sumažėjo 11,8 proc. Tai turėjo įtakos bendram sausų birių krovinių kiekiui, kuris buvo 12,1 proc. mažesnis (16,7 mln. tonų).
Nors Roterdamo ir Antverpeno uostuose perkrautų konteinerių kiekis padidėjo, o tai rodo, kad paklausa šiek tiek atsigavo, Hamburgo uoste šis rodiklis išliko panašus į praėjusių metų lygį. Tai atspindi gana prastą Vokietijos ekonomikos ir gamybos sektoriaus nuotaiką. 2024 m. pirmąjį pusmetį Vokietijos uoste buvo perkrauta 3,8 mln. konteinerių TEU, t. y. 0,3 proc. mažiau nei prieš metus.