– Kokia dabartinė „blockchain“ technologijos padėtis Vokietijoje? Daugelis jau kalbėjo apie revoliuciją, tačiau ji dar neįvyko.
– Tai geras klausimas, kurį sau užduoda daugelis žmonių. Diskusiją apie blokų grandinės technologiją lydėjo didelis madingas žodis: Web 3. JAV buvo daug emocijų dėl greitos revoliucijos sąvokos ir perspektyvos greitai gyventi metaverse, pirkti NFT ir pan. Tačiau tada, praėjusiais metais, įvyko palūkanų normų posūkis ir visas startuolių burbulas sprogo, gerokai pakenkdamas blokų grandinės reputacijai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonės greitai susijaudina, tačiau entuziazmas gali taip pat greitai atslūgti. Čia Europoje esame šiek tiek lėtesni, bet tai turi ir privalumų. Tai sumažina riziką vadovautis hipotezėmis, kurios pasirodo esančios tušti pažadai. Tačiau tai taip pat reiškia, kad praleidžiamos potencialios galimybės.
Bene didžiausia problema buvo ta, kad daugelis manė, jog blokų grandinė bus kitas „Bitcoin“. Pradedančiosios įmonės bandė pritraukti investuotojų susidomėjimą, teigdamos, kad turi kitą didelę kriptovaliutą. Tačiau dažnai likdavo tik pirminis siūlymas be realios naudos. Per daug dėmesio buvo skiriama finansiniam aspektui, nors ši technologija gali atlikti daug daugiau nei tik finansus. Tokios bendrovės kaip R3 iš „Corda“ (blokų grandinės platforma palaikanti tradicinio finansinio turto ir valiutų tokenizavimą – red.) tai suprato ir specializavosi paskirstytosios knygos sprendimų srityje. Jos nepadarė klaidos susitelkdamos tik į kriptovaliutas. Šios įmonės vis dar egzistuoja, o daugelis kitų žlugo.
Dėl to kilo triukšmas, bet mes esame optimistai. Atėjo laikas kurti protingus sprendimus ir užkariauti Europos rinką. Prireiks dar šiek tiek laiko, bet esame pasirengę žengti kitą žingsnį.
– Atrodo, kad daug žmonių tiesiog nesupranta, kas yra „blockchain“?
– Nėra taip, kad žmonės nesupranta, kokia puiki yra blokų grandinė. Problema veikiau slypi tarp paslaugų teikėjų. Daug pradedančiųjų įmonių, ypač Silicio slėnyje, daugiausia dėmesio skyrė kriptovaliutoms pristatyti.
Žinoma, kriptovaliutos yra įdomios, tačiau iš tiesų žavi automatizavimas, kurį leidžia blokų grandinė. Turime galimybę paleisti saugų kodą, registruoti ir patvirtinti verslo sandorius net ir sudėtingose procesų grandinėse su daugybe partnerių. Tačiau tik nedaugelis tai iš tikrųjų išbandė. Mūsų blokų grandinės sprendimas sąmoningai vengia kriptovaliutų. Blaiviai žvelgiame į šią technologiją techniniu požiūriu ir klausiame: ką galime su ja padaryti ir kokią pridėtinę vertę galime pasiūlyti savo klientams?
– Kokia yra šios technologijos pridėtinė vertė? Kuo blokų grandinė tokia įdomi logistikoje? Kokių konkrečių galimybių ji suteikia?
– Pagrindinis privalumas yra tas, kad galime apsaugoti procesų grandines suformuodami verslo logiką į kodo dalį. Tai vadinama išmaniosiomis sutartimis. Jos gali apdoroti bet kokius duomenis ir užtikrinti, kad informacija būtų paskirstyta ir atsekama. Tai ypač naudinga sudėtingoms procesų grandinėms, pavyzdžiui, tokioms, kokios paprastai būna logistikoje.
Logistikoje dažnai dalyvauja daug šalių: nuo pirkėjo iki pardavėjo ir siuntėjo. Blokų grandinė leidžia šias šalis sujungti decentralizuotai be centrinio tarpininko. Tai priešinga centralizuotiems debesijos sprendimams, kai platformos teikėjas valdo procesą ir kontroliuoja duomenis.
Mane žavi idėja decentralizuoti procesus ir naudoti blokų grandinę kaip šalių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo mechanizmą. Tai yra lemiamas blokų grandinės pranašumas.
– Debesijos sprendimai visada buvo „kaltinami“ nesaugumu. O kaip dėl blokų grandinės?
– Debesijos sprendimų problemą nebūtinai įžvelgiu saugumo trūkume, nes debesijos sprendimus galima padaryti saugius. Veikiau tikroji problema yra ta, kad pasitikėjimas yra susietas su centrine instancija, kuri valdo visą debesiją. Jei į šią instanciją įsilaužiama, kyla pavojus visiems duomenims.
Tačiau dar didesnė problema yra duomenų apsaugos sąvoka. Debesijos sprendimai dažnai neturi aiškios duomenų apsaugos koncepcijos, o platformos savininkai turi prieigą prie visų duomenų. Tai gali kelti rimtų abejonių, ypač kai kalbama apie neskelbtinus duomenis, pavyzdžiui, apie konkursus ar derybas dėl kainų. Kita vertus, blokų grandinė siūlo šių problemų sprendimą.
Naudojant blokų grandinę, duomenys išlieka decentralizuoti ir kontroliuojami atitinkamų naudotojų. Nėra centralizuotos institucijos, kuri peržiūrėtų visus duomenis. Vietoj to, naudotojai gali nuspręsti, kuriais duomenimis jie nori dalytis ir su kuo. Net ir duomenų nutekėjimo atveju žala išlieka lokalizuota, nes negalima įsilaužti į visą tinklą, o tik į atskirus mazgus.
– Kokie yra kiti „blockchain“ privalumai, palyginti su kitomis technologijomis?
– Be duomenų apsaugos, pagrindinis „blockchain“ privalumas yra tinklo struktūra. Blokų grandinė yra lygiavertis tinklas, kurio dalyviai tarpusavyje bendrauja tiesiogiai. Tai leidžia sukurti visiškai kitokį verslo modelį, kuriame naudotojai nėra tik pasyvūs vartotojai, bet gali aktyviai dalyvauti tinklo veikloje.
Vartotojai gali sukurti savo serverį, įdiegti jame programinę įrangą ir taip tapti tinklo dalimi. Tai yra privalumas, kurį siūlo nedaug technologijų. Siekiame, kad šiais decentralizuotais sprendimais būtų taip pat paprasta naudotis kaip ir centralizuotomis platformomis. Nes tik tada, kai technologija yra lengvai prieinama, ji gali plačiai paplisti ir išnaudoti visą savo potencialą.
– Todėl techninės integracijos kliūčių yra nedaug. Ar teisingai tai suprantu?
– Manome, kad šiuo metu techninės integracijos kliūtys vis dar yra per didelės. Pavyzdžiui, jei norite naudoti didelį blokų grandinės sprendimą, pavyzdžiui, IBM „Hyperledger“, turite sugebėti sukurti serverį ir valdyti sertifikavimo įstaigą. Dažnai pateikiama daug atvirojo kodo programinės įrangos, tačiau dažnai trūksta paprastų instrukcijų ir intuityvaus valdymo. Mūsų vizija – pašalinti šias kliūtis ir pasiekti, kad integracija būtų tokia pat paprasta kaip prisijungimas prie platformos su el. pašto adresu ir mokėjimo informacija.
– Kodėl kiti nesugalvojo pašalinti šių kliūčių?
– Mano nuomone, taip yra todėl, kad anksčiau verslo modeliu pirmiausia buvo siekiama pritraukti investuotojus, teigiant, kad tai yra kita didelė kriptovaliuta. Daugelis perspektyvių ir šiek tiek „nuobodesnių“ sprendimų buvo prarasti triukšme. Tačiau tikrai yra įdomių požiūrių tiek B2C, tiek B2B sektoriuose. B2C sektoriuje yra „Polkadot“ ekosistema, kuri bando kreiptis į naudotojus su naršyklės plėtiniais ir piniginėmis. B2B srityje turime įvairių sprendimų, tokių kaip Quorum, R3 Corda ir Hyperledger platforma.
– Kaip tai suvokiama logistikoje? Ar yra abejonių ir skepticizmo?
– Negaliu to patvirtinti. Manau, kad šiek tiek išlipau iš savo technologijų burbulo. Leiskite man trumpai paaiškinti mūsų bendrovės istoriją. Programinę įrangą kuriame trejus metus. Du IT specialistai, kuriems kilo idėja. Dabar esame pasiekę tokį lygį, kai galime pasakyti: „Gerai, galime tai paviešinti“ ir pradedame kalbėtis su žmonėmis. Tiesą sakant, šiuo metu deramės dėl sutarties su potencialiu klientu, kuris nori įdiegti produktą metų pabaigoje.
Mano, kaip technologijų entuziasto, įspūdis yra toks ir jis šiek tiek blaivus: žmonės ne taip jau domisi pačiomis technologijomis. Juos daug labiau domina tai, ką jie gali su ja nuveikti. Kai tik galime pasiūlyti pridėtinę vertę, skepticizmas dingsta. Kai paaiškinu žmonėms, ką galime jiems padaryti arba kokią naudą teikia mūsų sprendimas, sulaukiu didelio susidomėjimo ir beveik jokio skepticizmo.
– Kokią pridėtinę finansinę vertę įmonėms suteikia blokų grandinė?
– Blokų grandinės finansinė pridėtinė vertė atsiranda ne tiesiogiai dėl pačios blokų grandinės, bet dėl automatizavimo, kurį ji įgalina. Jei įmonės gali automatizuoti procesus, jos gali sutaupyti personalo išlaidų. Pavyzdžiui, pagalvokite, kiek daug procesų, ne tik logistikos, bet ir kitose srityse, vis dar atliekama rankiniu būdu, naudojant popierių ar raštus. Jau vien šių procesų skaitmeninimas teikia didelę naudą. Viena iš sričių, kuri sulaukė ypač didelio susidomėjimo ir kurią galima įgyvendinti naudojant blokų grandine grindžiamas išmaniąsias sutartis, yra automatizuotas viešųjų pirkimų konkursų procesas.
Tarkime, kad įmonė nori sudaryti sutartį dėl tam tikrų matmenų ir reikalavimų prekių vežimo iš taško A į tašką B. Dėl to gali kreiptis grupė ekspeditorių, pateikti savo pasiūlymus, o įmonė gali automatiškai įvertinti šiuos pasiūlymus ir sudaryti sutartį. Dėl išmaniųjų sutarčių naudojimo ir integracijos su blokų grandine procesas tampa teisiškai saugus. Kiekviena dalyvaujanti šalis gali įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta, o procesas yra skaidrus ir patikimas.
Akivaizdu, kad taip automatizuojant galima sutaupyti išlaidų. Lyginant su rankiniu įvairių vežėjų pasiūlymų prašymu, šis procesas užima daug daugiau laiko. Apdorojimas vyksta greičiau nei galima ištarti žodį „pasiūlymas“. Išmanioji sutartis automatiškai užklausia, įvertina ir užregistruoja pasiūlymą. Taip sukuriama akivaizdi pridėtinė vertė.
Kitas procesų skaitmeninimo naudojant išmaniąsias sutartis privalumas – skaitmeninio dvynio sukūrimas. Tai užtikrina visišką jūsų proceso skaidrumą, nes kiekvieną žingsnį galima stebėti skaitmeniniu būdu. Galimybė skaitmeniniu būdu stebėti procesą naršyklėje suteikia papildomos pridėtinės vertės.
– Ar blokų grandinė taip pat yra sprendimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms?
– Aktyviai dirbame kurdami sprendimus, kurie bus prieinami ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Tačiau pradiniam žingsniui reikia įgyvendinti išmaniuosius kontraktus, o tai reikalauja tam tikro programavimo darbo. Šiuo metu diskutuojame su keliomis mažesnėmis įmonėmis. Įdomu tai, kad šiais sprendimais labai domisi didesnės įmonės, nes jos turi nuosavų IT išteklių ir yra pasirengusios skirti finansavimą individualiems sprendimams pagrįstiems šia technologija.
Tuo pat metu intensyviai dirbame kurdami standartizuotas išmaniąsias sutartis, kurias galima naudoti įvairiose srityse. Tai ypač aktualu MVĮ sektoriui, nes tai padeda taupyti jų laiką ir išteklius. Vienas iš pavyzdžių – automatizuotas viešųjų pirkimų konkursų procesas: jį sukūrus, jį gali naudoti įvairios įmonės, nereikia jo kaskart pritaikyti.
Mūsų tikslas – sukurti platformą, kurioje įmonės galėtų užsiregistruoti ir iš katalogo išsirinkti išmaniąsias sutartis, kurias galėtų iš karto naudoti. Nors šio tikslo dar iki galo nepasiekėme, dedame visas pastangas, kad ši galimybė būtų įgyvendinta kuo greičiau. Ypač MVĮ yra labai motyvuotos ir ryžtingos, todėl norėtume joms pasiūlyti tinkamą sprendimą, net jei didelės įmonės kartais šiek tiek vėluoja.
– Ar tokioms technologijoms įdiegti reikia specialių žinių?
– Svarbiausia yra įmonės kompetencija. Tačiau mes stengiamės supaprastinti procesą, kad galiausiai jis taptų toks pat paprastas kaip užsiregistruoti su el. pašto adresu, sukonfigūruoti piniginę ir įgyvendinti išmaniuosius kontraktus. Negalime kurti kliūčių ir reikalauti, kad naudotojai mokytųsi sudėtingų techninių dalykų, kol galės pasinaudoti privalumais. Mūsų IT specialistų darbas – supaprastinti (technologiją – red. past.), kad galutiniai naudotojai galėtų lengvai, be didelių kliūčių, naudotis jiems pridėtinę vertę teikiančiais produktais. Tikslas – sukurti paprastą ir intuityvią naudotojo patirtį.
– Jau kurį laiką karštai diskutuojama dėl kvantinių kompiuterių. Taip pat yra nuomonių, kad kvantinė kompiuterija reiškia blokų grandinės pabaigą…
– Kvantiniai skaičiavimai reiškia vadinamosios asimetrinės kriptografijos pabaigą. Ši diskusija prasidėjo maždaug prieš penkerius-septynerius metus ir nuo to laiko daug kas įvyko. Dabar jau yra kriptografijos metodų, kurie yra saugūs ir prieš kvantinę kompiuteriją, ir jau kelerius metus yra saugūs. Argumentas, kad kvantiniai kompiuteriai sunaikins blokų grandinę, gali būti susijęs su kai kuriais rinkoje esančiais senesniais blokų grandinės sprendimais, kurių kriptografija nėra saugi nuo kvantinės kompiuterijos. Tačiau kurdami savo sprendimą įsitikinome, kad naudojame tik kvantiniams kompiuteriams atsparius kriptografijos metodus. Nors šie metodai gali pareikalauti šiek tiek daugiau skaičiavimo galios, verta pasistengti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis saugumas.
– Ar įmanoma, kad tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas, blokų grandinė ir kvantinė kompiuterija kada nors susilies?
– Kalbant apie kvantinius kompiuterius, asmeniškai vis dar skeptiškai vertinu, kada jie bus plačiai naudojami. Šiuo metu tai labai sudėtingos ir įmantrios sistemos, kurios turi veikti itin žemoje temperatūroje, apie -200 laipsnių. Nors tikiu kvantinių kompiuterių plėtra, matau, kad jie bus naudojami daugiau moksliniams tyrimams arba specializuotose institucijose, pavyzdžiui, slaptosiose tarnybose, kurios nori įveikti tam tikrus šifrus. Mažai tikėtina, kad greitai savo biuruose turėsime kvantinius kompiuterius kaip ir įprastus asmeninius kompiuterius.
Tačiau jau dabar galima įžvelgti tam tikrų dirbtinio intelekto ir blokų grandinės sąsajų. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sistemos, tokios kaip „ChatGPT“, yra prieinamos per API, o tai reiškia, kad jos yra prieinamos galutiniams naudotojams. Šias sąsajas galima sklandžiai integruoti su blokų grandinės technologija. To pavyzdys – išmaniųjų sutarčių naudojimas duomenims išgauti ir API naudojimas šiems duomenims naudoti įvairiose sistemose. Galima įsivaizduoti, kad ateityje šios sąsajos sąveikaus ne tik su įprastinėmis duomenų bazėmis ar ERP sistemomis, bet ir su dirbtinio intelekto sistemomis. Pavyzdžiui, išmaniąja sutartimi būtų galima išgauti duomenis ir nusiųsti juos dirbtinio intelekto sistemai, pavyzdžiui, „ChatGPT“, kad ši atliktų konkrečias užduotis. Šiuo metu naudojimo atvejai dar gali būti riboti, tačiau techniniu požiūriu tokia integracija tikrai įmanoma.
– Minėjote decentralizaciją. Ar iš esmės judame link logistikos sektoriaus decentralizacijos?
– Taip, mes neabejotinai judame šia kryptimi ir mano nuomone, tai labai sveikintina. Šią tendenciją atspindi vis labiau paplitę decentralizuoti sprendimai, pavyzdžiui, blokų grandinės ir platformų sprendimai.
Asmeniškai aš turiu tik tam tikrų abejonių dėl didelių centralizuotų debesijos paslaugų teikėjų. Yra daug aspektų, kurie man atrodo problemiški. Kita vertus, decentralizuoti programinės įrangos sprendimai labiau atitinka mūsų europinę koncepciją. Iš esmės kiekvienas turi savo serverį, o serveriai bendrauja tarpusavyje.
Kodėl turėtume pasitikėti vienu subjektu? Kodėl turėtume viską centralizuoti? Manau, kad šie decentralizuoti metodai yra ideologinis priešingas debesijos paslaugų teikėjų modelis. Norėčiau, kad Europoje daugiau dėmesio skirtume šiems decentralizuotiems sprendimams, nes manau, kad jie labiau atitinka mūsų pagrindines vertybes. Tokius klausimus kaip duomenų apsauga ir teisė į ištrynimą lengviau įgyvendinti, jei duomenys saugomi mūsų pačių serveriuose ir iš jų iškeliauja tik tada, kai mes to norime.
Šia kryptimi jau yra daug perspektyvių sprendimų. Vienas iš pavyzdžių – skaitmeninis važtaraštis, kurį kuria Atviros logistikos fondas ir Fraunhoferio institutas. Manau, kad tokie decentralizuoti sprendimai yra labai teigiami ir verti paramos. Jaučiu, kad ši tendencija stiprės ir viliuosi, kad decentralizuoti metodai bus pranašesni už centralizuotas platformas.
– Tačiau nepaisant visų privalumų, decentralizuotus sprendimus sunku įgyvendinti…
– Mano nuomone, lėtą decentralizuotų technologijų, tokių kaip blokų grandinė, plitimą daugiausia lemia techninės kliūtys. Tokių sprendimų kūrimui ir įgyvendinimui reikalingos žinios, kurios ne visada lengvai prieinamos. Dažnai egzistuoja atvirojo kodo sprendimai, tačiau trūksta žmonių, galinčių veiksmingai įgyvendinti ir skleisti šiuos sprendimus.
– Kaip atrodys blokų grandinės ateitis?
– Kalbant apie blokų grandinės technologijos ateitį, sunku daryti tikslias prognozes. Tačiau darau prielaidą, kad per ateinančius penkerius metus matysime daug didesnį vadinamųjų verslo blokų grandinių paplitimą. Šiais specializuotais blokų grandinės sprendimais sprendžiamos įvairios problemos, ypač tokiose pramonės šakose kaip logistika. Esu įsitikinęs, kad blokų grandinės naudojimas logistikoje ir toliau plis ir turės įtakos ir kitoms verslo sritims. Jei logistikos įmonės jau naudoja šią technologiją, o kitos gali prie jų prisijungti ir automatizuoti savo procesus, tai dar labiau paskatins jos diegimą ir plitimą. Tikiuosi, kad blokų grandinės technologija rinkoje augs stabiliai ir organiškai.
– Kaip greičiau kurti tokias technologijas?
– Kai kalbama apie spartesnį tokių technologijų diegimą ir naudojimą, manau, kad politika nebūtinai yra vienintelis adresatas. Politikams rekomenduočiau nesielgti pernelyg skubotai, kai kalbama apie reguliavimą. Svarbu, kad mes Europoje plačiai reguliuotume ir gerai apgalvotume, kaip norime naudoti naujas technologijas. Tai ypač pasakytina apie tokias sritis kaip dirbtinis intelektas, kuriose Europa pirmauja diegdama išsamias reguliavimo priemones. Vis dėlto turime būti atsargūs, kad nesustabdytume naujovių pačiame užuomazgos. Per daug reguliavimo kliūčių gali stabdyti plėtrą, ypač pradedančiųjų įmonių, kurios dažnai yra naujų sprendimų varomoji jėga. Todėl reikia laikytis subalansuoto požiūrio: leisti diegti naujoves ir prireikus reguliuoti.
Kalbant apie spartesnį skaitmeninimą, manau, kad Vokietijoje dar yra kur tobulėti. Galbūt turėtume būti šiek tiek drąsesni ir drąsiau žengti į naują kelią bei suteikti galimybę naujoms technologijoms. Svarbu, kad būtume atviri naujovėms ir norėtume išbandyti naujus sprendimus.
– Kaip manote, kurios technologijos, be blokų grandinės, yra ypač perspektyvios?
– Žinoma, turiu sutikti su dirbtinio intelekto populiarumu. Jo neįmanoma ignoruoti ir manau, visi supranta, kodėl dirbtinio intelekto sprendimai liks visam laikui. Tačiau niekada nereikėtų pamiršti, kad nepaisant viso triukšmo aplink šią technologiją, galiausiai lemiamą reikšmę turės ja sukurti produktai. Vienas pavyzdys: šiuo metu labai madingi dideli kalbų modeliai, vienas iš tokių modelių yra „ChatGPT“. Tačiau dideli kalbos modeliai jau kurį laiką egzistuoja. Pavyzdžiui, „Google“ turėjo produktą, pavadintą „LaMDA“. Tuo metu jis niekam nerūpėjo, apie jį nebuvo kalbama žiniasklaidoje, Kongrese nebuvo svarstoma, ar šis didelis kalbos modelis neturės neigiamo poveikio. Tačiau „ChatGPT“ paprasčiausiai veikė geriau. Žmonės suprato, kaip jį galima naudoti ir kodėl jis yra šaunus, ir staiga kilo šurmulys dėl dirbtinio intelekto ir didelių kalbos modelių. Tačiau galiausiai svarbiausia yra produktas, nebūtinai pati technologija. Iš pradžių technologija yra tik įrankis, kurį išradingi ir sumanūs protai turi panaudoti, kad sukurtų pridėtinę vertę.