Trans.INFO nuotr.

Degalų kainas Lietuvoje augina ne tik geopolitika: mokesčiai jau sudaro beveik pusę kainos

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Augančios degalų kainos Lietuvoje vis dažniau kelia klausimą – kas iš tiesų lemia jų šuolį. Nors viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojama geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, ekspertai pabrėžia, kad ne mažesnę įtaką daro ir valstybės mokesčių politika.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) duomenimis, kovo viduryje vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė apie 2 Eur/l. Kainos struktūra rodo, kad:

  • apie 0,96 Eur/l sudaro naftos produktų kaina,
  • net 0,87 Eur/l – mokesčiai (akcizas ir PVM),
  • likusi dalis – logistika, perdirbimas ir mažmeninė marža (apie 0,17 Eur/l).

Tai reiškia, kad mokesčiai jau sudaro beveik pusę galutinės kainos.

Mokesčių dalis sparčiai auga

Dar prieš kelerius metus mokesčių dalis buvo gerokai mažesnė. 2024 m. ji siekė apie 0,65 Eur/l, o šiemet jau priartėjo prie 0,87 Eur/l. Prognozuojama, kad dėl suplanuoto akcizų didinimo ši suma gali išaugti iki 1 Eur/l jau 2027 metais.

Pasak LIEPA prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės, visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad degalų kainas nustato degalinės:

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad degalinės savavališkai nustato kainas, tačiau akivaizdu, kad jas lemia du esminiai veiksniai – tarptautinė naftos produktų rinka ir valstybės mokesčių politika. Geopolitinė įtampa diktuoja tarptautines kainas, kurių pagrindu Lietuvoje bei daugumoje Europos šalių formuojamos mažmeninės degalų kainos. Nors globalių procesų pakeisti negalime, mokesčių politika yra mūsų šalies vidaus sprendimas. Ją galima ir būtina koreguoti atsižvelgiant į šalies ekonomikos būklę bei siekiant apsaugoti vartotojus nuo drastiškų kainų šuolių“, – teigė LIEPA prezidentė K. Čeredničenkaitė.

Naftos kainų šuolis išryškino problemą

Pastaraisiais metais akcizų didinimo poveikis vartotojams nebuvo taip stipriai jaučiamas, nes naftos kainos rinkoje buvo santykinai stabilios arba mažėjo. Tačiau situacija pasikeitė, kai dėl karinių įvykių Irane žaliavinės naftos kaina vėl priartėjo prie 100 JAV dolerių už barelį.

Atsitiko tai, ką prognozavo daugelis ekspertų: akcizų didinimas skausmingai pasijuto vos tik dėl karinių veiksmų Irane žaliavinės naftos kaina, kartu su jomis – tarptautinės naftos produktų kainos šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Pernai nedaugelis įsivaizdavo, kad nafta vėl gali kainuoti 100 dolerių už barelį, tačiau šiandien tai tapo tokia pat realybe, kaip ir 2 eurus viršijančios dyzelino kainos degalinėse“, – sakė LIEPA vadovė.

Lietuva praranda konkurencingumą regione

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos ir kaimyninių šalių skirtumus. Pavyzdžiui, Lenkija pasirinko nedidinti akcizų, todėl degalų kainų augimas ten yra mažiau juntamas. Šiuo metu dyzelinas Lenkijoje vidutiniškai kainuoja apie 20 centų mažiau nei Lietuvoje, o tai skatina vežėjus degalus pilti užsienyje. Dėl to Lietuva netenka dalies biudžeto pajamų.

Atsitiko tai, ką prognozavo daugelis ekspertų: akcizų didinimas skausmingai pasijuto vos tik dėl karinių veiksmų Irane žaliavinės naftos kaina, kartu su jomis – tarptautinės naftos produktų kainos šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Pernai nedaugelis įsivaizdavo, kad nafta vėl gali kainuoti 100 dolerių už barelį, tačiau šiandien tai tapo tokia pat realybe, kaip ir 2 eurus viršijančios dyzelino kainos degalinėse“, – sakė LIEPA vadovė.

Siūlomi sprendimai – nuo akcizų peržiūros iki kompensacijų

Ekspertai ragina valdžios institucijas imtis skubių veiksmų, jei aukštos kainos rinkoje išsilaikys ilgiau.

Tarp siūlomų priemonių:

  • peržiūrėti planuojamą akcizų didinimą,
  • svarstyti laikinas mokesčių korekcijas,
  • įvesti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą verslui.

Pastarasis modelis jau taikomas maždaug 10-yje ES šalių ir leistų transporto įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto akcizo.

Preliminariais skaičiavimais, toks sprendimas galėtų papildyti Lietuvos biudžetą iki 168 mln. eurų per metus, nes paskatintų degalus pirkti šalies viduje, o ne kaimyninėse rinkose.

Ilgalaikė dilema: kainos ar pajamos

Ekonomistų vertinimu, dabartinė situacija iškelia sudėtingą pasirinkimą – tarp biudžeto pajamų iš akcizų ir bendro ekonomikos konkurencingumo.

Jei degalų kainos ir toliau augs, tai gali turėti platesnių pasekmių, pavyzdžiui, didinti transporto ir logistikos kaštus ir kelti prekių ir paslaugų kainas. Todėl vis dažniau keliama diskusija, ar dabartinė mokesčių politika išlieka subalansuota sparčiai kintančių globalių kainų sąlygomis.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite