Finansų ministerijos siūlymu, kuriam jau pritarė Vyriausybė, iki 2026 m. birželio 15 d. būtų mažinama akcizų tarifo pastovioji dalis tiek įprastam dyzelinui, tiek žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.
Pagal projektą, įprastam dyzelinui akcizo pastovioji dalis mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst. litrų, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų už 1 tūkst. litrų. Skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo galutinė dyzelino kaina vartotojams galėtų sumažėti maždaug 6 centais už litrą su PVM.
Finansų ministras K. Vaitiekūnas šį žingsnį pristato kaip greitą ir tikslinę reakciją į rinkos krizę, kuri turėtų sumažinti finansinę naštą tiek gyventojams, tiek verslui, iš esmės neišbalansuojant valstybės biudžeto.
Kainą lemia ne tik nafta, bet ir mokesčiai
Vis dėlto ekspertai primena, kad degalų kainos Lietuvoje priklauso ne tik nuo geopolitikos ar tarptautinių naftos kainų. Ne mažiau svarbi dedamoji yra nacionalinė mokesčių politika.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pabrėžia, kad šiandien mokesčiai – akcizas ir PVM – sudaro apie 1 eurą galutinėje litro kainoje. Kitaip tariant, beveik pusę to, ką už degalus sumoka vartotojas.
Todėl, anot jos, dabartinės priemonės – ar tai būtų rezervų atlaisvinimas, laikinas akcizo mažinimas, ar kiti kainų amortizavimo būdai – veikia tik trumpuoju laikotarpiu.
„Visos šios priemonės duoda tik trumpalaikį efektą ir yra skirtos gesinti gaisrus čia ir dabar“, – teigia K. Čeredničenkaitė.
Ilgalaikis siūlymas – dalinis akcizo grąžinimas
Kaip alternatyvą LIEPA siūlo įvesti dalinio akcizo grąžinimo sistemą. Toks modelis jau taikomas dešimtyje Europos valstybių ir, asociacijos vertinimu, leistų Lietuvai lanksčiau reaguoti į kainų krizes nekeičiant įstatymų kiekvieną kartą iš naujo.
Mechanizmo logika paprasta: valstybė nustato, kokiai grupei ir kokia dalimi akcizas būtų grąžinamas, taip sukurdama paskatą degalus pirkti Lietuvoje, o ne kaimyninėse šalyse. Anot šio modelio šalininkų, tai būtų ne tik pagalbos priemonė rinkai, bet ir fiskalinis įrankis, leidžiantis susigrąžinti dabar prarandamas pajamas.
LIEPA vertinimu, įvedus tokią sistemą Lietuvos biudžetas kasmet galėtų papildomai gauti apie 100 mln. eurų.
Prarasti pinigai iškeliavo į Lenkiją
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau dabar moka realią kainą už tai, kad degalų politika regione nėra konkurencinga. Pasak jo, pernai dėl kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Lenkijos dalis vežėjų degalus rinkosi piltis būtent kaimyninėje šalyje. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, dėl to dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc., o valstybė nesurinko maždaug 100 mln. eurų planuotų akcizo pajamų.
„Lenkijai padovanojome mokesčių pajamas, kurios galėjo likti Lietuvoje ir kelti mūsų šalies ekonomiką“, – teigia M. Dubnikovas.
Jo vertinimu, dalinio akcizo grąžinimo sistema būtų vienas paprasčiausių būdų bent dalį šių pinigų susigrąžinti.
Pasekmes pajuto ir biodegalų gamintojai
Sumažėję degalų pardavimai Lietuvoje smogė ne tik biudžetui. Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas sako, kad kritęs dyzelino vartojimas tiesiogiai paveikė ir vietos biodegalų gamintojus.
Jo teigimu, sektoriaus pajamos pernai sumažėjo apie 15 proc., o dėl to nebuvo nupirkti ir reikšmingi kiekiai grūdų, skirtų biodyzelino gamybai.
„Iš tokio sprendimo laimėtų visi: vežėjai, gamintojai bei žemės ūkis, o valstybė užsitikrintų reikšmingas finansines įplaukas“, – teigia J. Polujanskas.
Ar 6 centų pakaks?
Vyriausybės siūlomas akcizo mažinimas dyzelinui gali greitai sumažinti kainą degalinėse, ir tai, be abejo, bus juntama tiek transporto sektoriui, tiek ūkininkams. Tačiau platesnė diskusija jau peržengia vien šio sprendimo ribas.
Klausimas iš esmės skamba taip: ar Lietuva ir toliau reaguos į degalų krizes laikinais sprendimais, ar sukurs mechanizmą, kuris leistų ne tik sumažinti kainų spaudimą, bet ir susigrąžinti į užsienį nutekančias mokesčių pajamas.
Kol kas pasirinktas pirmasis kelias. Tačiau rinkos dalyviai aiškiai signalizuoja, kad be antrojo ilgainiui nepavyks apsieiti.
