Projektą pasirašė beveik 30 skirtingoms politinėms jėgoms priklausančių Seimo narių – tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos. Tai rodo, kad mažėjantys degalų pardavimai ir dėl to prarandamos valstybės pajamos vertinami ne kaip vienos politinės stovyklos problema, o kaip platesnis ekonominis ir konkurencingumo iššūkis.
Dyzelino pardavimai smuko dviženkliais tempais
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iniciatyvą paskatino po 2025 m. susiklosčiusi situacija degalų rinkoje. Lietuvai reikšmingai padidinus dyzelino akcizą, o kaimyninėms šalims, ypač Lenkijai, analogiškų sprendimų nepriėmus, susidarė ryškus kainų skirtumas.
Dėl to dalis tarptautinių vežėjų degalus pradėjo pirkti už Lietuvos ribų. Kartu į kaimynines valstybes nukeliavo ir su šiais pardavimais susijusios mokestinės pajamos – akcizas bei pridėtinės vertės mokestis. Nors transporto srautai Lietuvos keliuose išliko dideli, degalų pardavimai šalies rinkoje sumažėjo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2025 m. dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc. Šių metų pirmąjį ketvirtį kritimas nesustojo – pardavimai buvo dar 2,6 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skaičiuojama, kad rinka jau susitraukė daugiau nei 18 proc., palyginti su 2024 metų lygiu.
Biudžetas galėjo netekti iki 123 mln. eurų
Projekto rengėjų vertinimu, vien per 2025 metus Lietuvoje nebuvo parduota apie 220–300 mln. litrų dyzelino. Dėl sumažėjusių pardavimų valstybės biudžetas galėjo netekti nuo 90 mln. iki 123 mln. eurų pajamų.
Šios lėšos iš esmės papildė kitų valstybių biudžetus, nes vežėjai degalus pylėsi už Lietuvos sienų. Todėl siūloma ieškoti sprendimų, kurie leistų bent dalį šių srautų susigrąžinti.
Tuo metu Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija jau analizuoja galimus dalinio akcizo grąžinimo modelius, vertina jų administravimo kaštus ir informacinių sistemų pakeitimų poreikį.
Akcizas liktų aukštas, tačiau dalis jo būtų grąžinama
Projekto autoriai pabrėžia, kad siūlomas modelis nėra akcizo mažinimas. Numatoma išlaikyti dabartinį dyzelino akcizo tarifą, tačiau dalį sumokėto mokesčio grąžinti konkrečiai transporto priemonių grupei. Tokiu būdu būtų siekiama suderinti fiskalinius ir aplinkosauginius tikslus su poreikiu išlaikyti Lietuvos patrauklumą tarptautiniams vežėjams.
Pagal registruotą projektą, dalinio akcizo grąžinimo schema būtų taikoma N3 klasės krovininėms transporto priemonėms, registruotoms Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybėse. Ja galėtų naudotis juridiniai asmenys, turintys Bendrijos licenciją tarptautiniams krovinių vežimams.
Konkrečią grąžinamo akcizo dalį, apskaičiavimo tvarką ir taikymo laikotarpį nustatytų Vyriausybė. Siūloma, kad naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
Lietuva sektų kitų Europos šalių pavyzdžiu
Aiškinamajame rašte pažymima, kad panašūs mechanizmai jau taikomi daugelyje Europos valstybių. Tarp jų minimos Prancūzija, Belgija, Italija, Kroatija, Slovėnija, Ispanija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Šveicarija. Šių šalių patirtis, projekto rengėjų teigimu, rodo, kad akcizo grąžinimo modeliai gali padėti išlaikyti šalies konkurencingumą ir pritraukti degalų pirkimus į nacionalinę rinką.
Taip pat pabrėžiama, kad siūloma schema neprieštarautų Europos Sąjungos teisei. Bendrijos teisės aktai nustato minimalius akcizų tarifus, tačiau leidžia valstybėms narėms taikyti įvairius kompensavimo ir grąžinimo mechanizmus.
Iniciatyvą palaiko verslo organizacijos
Dalinio akcizo grąžinimo idėja Seimą pasiekė po kelis mėnesius trukusių diskusijų tarp politikų, verslo ir įvairių sektorių organizacijų. Šių metų pavasarį būtinybę įteisinti tokį mechanizmą viešai akcentavo penkios didžiausios šalies verslo organizacijos – Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija ir Investors’ Forum.
Prie iniciatyvos taip pat prisidėjo transporto, energetikos, biodegalų, žemės ūkio ir degalų prekybos sektorių atstovai. Jie teigia, kad ilgalaikis sprendimas būtinas siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą regione ir susigrąžinti tranzitinių vežėjų degalų pirkimus į šalies rinką.
