TransInfo

„Deutsche Post“ nuotr.

Naujoji DHL strategija – operatorius spartina augimą, daug dėmesio skiria skaitmeninimui ir naujiems sektoriams

Logistikos milžinė „DHL Group“ paskelbė naują artimiausių metų strategiją. Pagrindinės naujojo plano kryptys – intensyvesnis pajamų augimas, naujovių diegimas svarbiausiuose sektoriuose ir įsipareigojimas siekti tvarumo.

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Pagrindinis DHL strategijos tikslas – iki 2030 m. padidinti pajamas 50 proc., palyginti su 2023 m. rezultatais. Bendrovė numato didelį augimą visuose pagrindiniuose savo verslo segmentuose, įskaitant tarptautinę skubiąją e. prekybą ir sutartinę logistiką.

Augimą skatins tiek vidaus investicijos į pagrindinių padalinių plėtrą, tiek visos grupės iniciatyvos. Bendrovė daugiausia dėmesio skirs investicijoms jūrų ir oro transporto ekspedicijos segmentuose. Taip pat planuojama modernizuoti bendrovės teisinę struktūrą, siekiant supaprastinti valdymo procesus ir padidinti veiklos lankstumą.

„Mūsų tikslas – sparčiau ir pelningiau augti, kartu mažinant anglies dioksido išmetimą. Savo pirmaujančias pozicijas pasaulinės logistikos srityje stiprinsime, sutelkdami dėmesį į kokybę ir sparčiai augančių pramonės šakų poreikius“, – sako „DHL Group“ generalinis direktorius Tobiasas Meyeris.

Nauji augimo sektoriai

Strategijoje raginama intensyviai vystyti kelias pagrindines pramonės šakas, kurios pasižymi sparčiu augimu ir ateities potencialu. DHL įžvelgia augimo potencialą gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros sektoriuje, ypač tokiuose pažangiuose segmentuose kaip biotechnologijos, genų ir ląstelių terapija. Šiam sektoriui reikalingi specializuoti logistikos sprendimai, pavyzdžiui, medžiagų, kurias reikia saugoti kontroliuojamoje temperatūroje, gabenimas.

Bendrovė prognozuoja, kad iki 2030 m. šis sektorius augs 10 proc. per metus. DHL planuoja aktyviau dalyvauti šiame segmente, siūlydama integruotus sprendimus, pavyzdžiui, pirmosios ir paskutinės mylios logistikos paslaugas bei specialias biologinių medžiagų kurjerių paslaugas. DHL apskaičiavo, kad iki 2030 m. šio sektoriaus pajamos gali siekti 5 mlrd. Eur.

DHL taip pat sutelks dėmesį į atsinaujinančiosios energijos sektorių. Operatorius pastebi, kad didėja specializuotų logistikos paslaugų, susijusių su tokių technologijų kaip vėjo turbinos ir energijos kaupimo sistemos komponentų gabenimu, paklausa. Tikimasi, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinka iki 2030 m. augs daugiau kaip 15 proc. per metus, todėl DHL atsiras didelių galimybių. Bendrovės skaičiavimais, šis sektorius per ateinančius penkerius metus gali atnešti 3 mlrd. Eur papildomų pajamų.

DHL taip pat nurodo, kad e. prekyba ir toliau bus vienas iš pagrindinių bendrovės augimo veiksnių, o iki 2030 m. numatomas 7 proc. metinis pasaulinės rinkos augimas. Svarbu tai, kad operatorius prognozuoja, jog e. prekybos augimas bus 2,6 karto spartesnis už pasaulio BVP augimą, o tai reiškia, kad šis sektorius vaidins vis svarbesnį vaidmenį tarptautinėje prekyboje. Šiuo metu e. prekyba sudaro apie 28 proc. grupės pajamų, todėl tai yra vienas svarbiausių bendrovės verslo sektorių.

DHL taip pat nori sutelkti dėmesį į sparčiai augančius regionus, pavyzdžiui, Indiją, Meksiką, Artimuosius Rytus ar Pietryčių Azijos rinkas (Vietnamą, Indoneziją, Malaiziją). Taip grupė nori pasinaudoti galimybėmis, atsirandančiomis dėl prekybos srautų raidos pokyčių, taip pat galimybėmis, kurias teikia įvairios pasaulinės tiekimo grandinės ir sparčiai augančių įmonių visame pasaulyje reikalavimai.

2023 m. DHL pajamos iš sparčiai augančių regionų sieks 9 mlrd. Eur, o tai reiškia didelį bendrovės augimą (2019–2023 m. – 11 proc.). Todėl bendrovė numato tolesnį pajamų augimą šiuose regionuose daugiausia dėl tiekimo grandinių diversifikavimo ir glaudesnio bendradarbiavimo su vietos pramonės lyderiais.

Anglies dioksido išmetimo mažinimas

DHL užsibrėžė ambicingus tvarumo tikslus. Vienas iš 2030 m. strategijos ramsčių – toliau mažinti transporto ir logistikos išmetamo CO2 kiekį. Įmonė įsipareigojo iki 2030 m. padidinti tvariųjų aviacinių degalų (SAF) dalį iki 30 proc. ir sukurti elektrinių transporto priemonių parką.

„Investicijos į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią logistiką, kuriomis numatoma būsima rinkos paklausa, atsipirks kaip konkurencinis pranašumas, nes šie transporto sprendimai tampa vis svarbesni mūsų klientams“, – sako T. Meyeris.

Be to, DHL planuoja padėti savo klientams pertvarkyti tiekimo grandines taip, kad jos taptų neutralios klimato atžvilgiu, siūlydama visapusiškas logistikos paslaugas, atitinkančias žaliosios logistikos principus.

Naujas požiūris į skaitmeninimą ir pardavimus

DHL prognozuoja, kad skaitmeninimas darys vis didesnę įtaką tam, kaip bendrovė įsigyja ir aptarnauja savo klientus. „2024 m. apie 70 proc. įmonių teigė, kad skaitmeniniai kanalai sudarys bent 40 proc. jų pajamų“, – praneša operatorius. Todėl DHL ketina visapusiškai pasinaudoti šia tendencija, plėtodama savo skaitmenines pardavimo priemones.

Klientai galės lengviau užsisakyti, stebėti siuntas ir valdyti operacijas DHL interneto svetainėse, mobiliosiose programėlėse, taip pat kitais skaitmeniniais kanalais, praneša Vokietijos operatorius.

Bendrovė daug dėmesio skirs mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro svarbią jos klientų dalį. Naudodamasi plačiomis skaitmeninėmis priemonėmis, DHL nori pasiūlyti šioms įmonėms galimybę naudotis pažangiomis logistikos paslaugomis, kurios būtų pritaikytos jų konkretiems poreikiams. Šiomis pastangomis siekiama užpildyti spragą, su kuria MVĮ dažnai susiduria tradicinėse pardavimo ir logistikos paslaugų sistemose.

Bendrovė pabrėžia, kad šiuolaikiniai skaitmeniniai pardavimo kanalai tampa standartu, ypač dirbant su mažesnėmis įmonėmis ir klientais, kurie tikisi paprastumo ir efektyvumo bendraujant su logistikos paslaugų teikėjais.

2024 m. DHL pajamos siekė 408,9 mlrd. Eur, t. y. 0,3 proc. mažiau nei pernai. Skubių siuntų skyrius gavo 122 mlrd. Eur (14 proc. mažiau nei pernai). Tarptautinio pašto skyriaus pajamos sudarė 95 mlrd. Eur (8 proc. mažiau nei pernai). Grupės grynasis pelnas pirmąjį pusmetį buvo 21,4 proc. mažesnis – 148,4 mlrd. Eur.

Paantraštės