Svarbiausia trumpai:
- „C.H. Robinson“ vadovas mano, kad veiklos mastas ir nuosavi duomenys stiprina didžiųjų brokerių pozicijas.
- Europos rinkos susiskaidymas apsunkina duomenų ir procesų integraciją.
- DI gali padėti parinkti vežėjus, apskaičiuoti kainas ir numatyti veiklos sutrikimus.
- Straipsnyje argumentuojama, kad ilgalaikį pranašumą lemia DI integracija į pagrindinius procesus, o ne vien įmonės dydis.
Diskusiją paskatino mažesnės, DI naudojančios platformos pareiškimas, kad ji gali padėti siuntėjams organizuoti gerokai daugiau vežimų nedidinant darbuotojų skaičiaus.
Kalbėdamas su „Reuters“, Bozemanas teigė, kad „C.H. Robinson“ dydis ir didžiulis nuosavų duomenų kiekis suteikia bendrovei konkurencinį pranašumą. Jis taip pat prognozavo, kad mažesni brokeriai nespės vytis rinkos lyderių, todėl sektoriaus konsolidacija spartės.
Tačiau šis argumentas nepaaiškina visų konkurencijos veiksnių. Krovinių brokerių veikloje įmonės dydis ilgą laiką laikytas pranašumo požymiu, nors pats savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Vis svarbesnis tampa būdas, kuriuo įmonės pasitelkia DI.
JAV ir Europoje veiklos mastas suteikia skirtingą pranašumą
JAV rinkoje Bozemano argumentas turi daugiau pagrindo. Vežėjai ir brokeriai dirba didelėje rinkoje, kurioje naudojama viena valiuta, verslas daugiausia vykdomas viena kalba, o reguliavimo aplinka yra vientisesnė nei Europoje.
Tokiomis sąlygomis masto ekonomiją pasiekti paprasčiau. Kuo daugiau vežimų brokeris organizuoja, tuo daugiau duomenų sukaupia. Jie gali padėti DI sprendimams tiksliau prognozuoti kainas ir parinkti vežėjus.
Europoje vienas krovinys gali keliauti per kelias valstybes, kuriose skiriasi kalbos, valiutos ir reguliavimo reikalavimai. Šie skirtumai atsispindi dokumentuose, atitikties procedūrose ir kasdienėje veikloje. Organizuodamas šimtus vežimų, ekspeditorius turi suvaldyti visą šį sudėtingumą.
Todėl Europoje svarbus ne tik duomenų kiekis, bet ir jų susiejimas su veiklos procesais.
Kaip DI keičia krovinių brokerių darbą
Vienas ryškiausių pokyčių – vežėjų parinkimas. Anksčiau brokeriai kroviniams ieškodavo laisvų sunkvežimių skambindami, siųsdami žinutes ir remdamiesi asmeniniais ryšiais bei patirtimi. Rankinis derinimas ribodavo veiklos plėtrą, o klaidos galėdavo sutrikdyti vežimą.
DI gali vienu metu įvertinti daug veiksnių: vežėjo patikimumą, ankstesnius veiklos rezultatus, transporto priemonių buvimo vietą, pristatymo terminus, maršruto efektyvumą ir sąnaudas. Remiantis šiais duomenimis, tinkami vežėjai gali būti pasiūlyti per kelias sekundes.
Kita sritis – kainodara. DI įrankiai leidžia apskaičiuoti kainas pagal realiuoju laiku gaunamus pasiūlos ir paklausos duomenis, sezoninius pokyčius, degalų kainas bei ankstesnius konkretaus maršruto rodiklius. Tai gali padėti brokeriams, dirbantiems keliose rinkose, tiksliau vertinti skirtingas veiklos sąlygas.
Svarbus ir paslaugų patikimumas. Vėluojantis krovinys ar uždarytas kelias gali sukelti sutrikimų visoje tiekimo grandinėje. DI sprendimai gali prognozuoti vėlavimus, iš anksto nustatyti transporto pajėgumų trūkumą ir pasiūlyti alternatyvius maršrutus.
Tai padeda brokeriams vykdyti įsipareigojimus, o patikimumas gali tapti papildomu argumentu konkuruojant dėl siuntėjų užsakymų.
Šie pokyčiai apima ne tik užduočių atlikimo greitį. DI gali keisti ir sprendimų kokybę, jei naudojamas kartu su tinkamais duomenimis ir įtraukiamas į kasdienę darbo eigą.
Pavieniai įrankiai dar nesukuria vientiso veiklos modelio
DI jau naudoja daug krovinių brokerių, tačiau tai savaime nesuteikia ilgalaikio pranašumo. Svarbu, ar technologija įtraukiama į pagrindinius sprendimų priėmimo procesus, ar lieka atskiru papildomu įrankiu.
Analizėje apie DI poveikį transporto darbuotojams nurodoma, kad ši technologija gali paspartinti bent vieną užduotį 83 proc. transporto sektoriaus profesijų. Tačiau praktikoje DI dažnai naudojamas pavienėms užduotims.
Pavyzdžiui, darbuotojas gali naudotis maršrutų optimizavimo įrankiu, o pokalbių robotas – atsakyti į paprastus klientų klausimus. Vis dėlto pagrindinė darbo eiga lieka nepakitusi: dispečeris vežimus organizuoja įprastu būdu ir tik vėliau peržiūri DI parengtą ataskaitą.
Toks diegimas gali duoti greitos naudos, tačiau jo poveikį riboja nepakitę sprendimų priėmimo procesai. Jei įrankiai tarpusavyje nesusieti, duomenys taip pat lieka atskirose sistemose. Tai ypač apsunkina veiklą fragmentuotoje Europos rinkoje.
Pranašumą kuria integracija į pagrindinius procesus
Ilgalaikio pranašumo siekiančios įmonės kuria vientisus duomenų srautus ir susieja naudojamas sistemas. DI integruojamas į kainodarą, vežėjų parinkimą ir transporto tinklo planavimą.
Dispečeriui tuomet nebereikia savarankiškai ieškoti atsakymo keliose ataskaitose. Jis gali remtis rekomendacija, kurioje jau įvertinti esami transporto pajėgumai, ankstesnis vežėjo patikimumas ir dabartinės rinkos kainos.
Tokiu atveju įmonės dydis tampa mažiau patikimu konkurencinio pranašumo rodikliu. Didelis brokeris, sukaupęs daug duomenų, bet DI naudojantis tik atskiroms užduotims, gali priimti sprendimus lėčiau nei mažesnis konkurentas, susiejęs technologiją su pagrindine darbo eiga.
Konsolidacija tęsis, tačiau augti gali ir mažesnės įmonės
Krovinių ekspedijavimo sektoriaus konsolidacija greičiausiai tęsis. Tačiau tai nereiškia, kad augimo galimybės liks tik didžiausioms bendrovėms.
Ilgalaikį pranašumą gali įgyti įmonės, kurios geba greitai priimti pagrįstus sprendimus ir DI įtraukia į svarbiausias veiklos sritis. Veiklos mastas išlieka svarbus, tačiau vien jo nepakanka.
Europos rinkoje, kur reikia suderinti skirtingų šalių duomenis, taisykles ir darbo procesus, DI integracijos kokybė gali tapti vienu esminių konkurencijos veiksnių.
