Ti vertinimu, 2026 m. rinkos augimas sulėtės iki 2,5 proc., o vidutinis metinis augimo tempas iki 2030 m. sieks vos 2,3 proc. Nominalūs rodikliai atrodo dar kuklesni – 2025 m., skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, rinka išaugo tik 0,5 proc.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiemet pasaulio bendrojo vidaus produkto augimas sulėtės iki 3,1 proc. Tam įtakos turi konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su juo susiję energijos kainų svyravimai. Pasaulio prekybos organizacija taip pat prognozuoja silpnesnę pasaulio prekybos dinamiką – prekių prekybos apimtys 2026 m. turėtų padidėti 1,9 proc., palyginti su 4,6 proc. augimu 2025 m. Tokioje makroekonominėje aplinkoje ekspeditoriams išlaikyti spartesnį augimą tampa vis sudėtingiau.
Jūrų ir oro transportas susiduria su skirtingais iššūkiais
Jūrų krovinių ekspedijavimo segmentas 2025 m. augo 4,6 proc. Prie to prisidėjo elektroninės prekybos plėtra, didėjanti tarptautinė prekyba ir augantis integruotų multimodalinių sprendimų poreikis. Tačiau sektorius dabar susiduria su istoriniu laivybos pajėgumų pertekliumi. Geopolitiniai trikdžiai šią struktūrinę problemą tik laikinai užmaskuoja – dalis krovinių nukreipiama ilgesniais maršrutais arba alternatyviais transporto koridoriais.
Ti prognozuoja, kad 2026 m. jūrų ekspedijavimo segmentas augs 2,6 proc., o vidutinis metinis augimas iki 2030 m. sieks 2,9 proc. Tai turėtų išlikti sparčiausiai auganti pagrindinė ekspedijavimo sritis, tačiau maržų spaudimas išliks vienu svarbiausių rinkos iššūkių.
Oro krovinių ekspedijavimo segmentas 2025 m. paaugo 4,1 proc. Augimą skatino dalies siuntėjų perėjimas nuo jūrų prie oro transporto sumažėjus kainų skirtumui tarp šių transporto rūšių, didelės Kinijos elektroninės prekybos apimtys ir išankstinis krovinių siuntimas į Jungtines Valstijas prieš įsigaliojant naujiems tarifams.
Vis dėlto 2026 m. perspektyvos gerokai sudėtingesnės. Ti duomenimis, vasario pabaigoje įsiplieskęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose sumažino pasaulinius oro krovinių pajėgumus 22 proc., o maršrutais per šį regioną Azijos ir Europos kryptimi jie sumažėjo 39 proc. Dėl to ekspeditoriai buvo priversti operatyviai keisti maršrutus ir pertvarkyti logistikos sprendimus. Ilgesniu laikotarpiu oro ekspedijavimo segmentui prognozuojamas 1,6 proc. vidutinis metinis augimas iki 2030 m.
Keičiasi prekybos srautai ir konkurencinė aplinka
Už bendrų rinkos rodiklių slypi ir reikšmingi struktūriniai pokyčiai. Gamybos pajėgumai palaipsniui perkeliami iš Kinijos į Vietnamą, Indiją, Indoneziją ir Meksiką. Tai keičia pasaulinių prekybos srautų kryptis ir verčia bendroves iš naujo planuoti tiekimo tinklus, kurie ilgą laiką buvo orientuoti į Kiniją.
Prie šių pokyčių prisideda ir „DSV“–„Schenker“ susijungimas, keičiantis konkurencinę padėtį pasaulinėje ekspedijavimo rinkoje. Dėl to sektorius vienu metu susiduria su lėtesniu paklausos augimu, pertvarkomomis tiekimo grandinėmis ir stiprėjančia rinkos konsolidacija.
Kaip yra pažymėjusi „DHL Global Forwarding“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vadovė Niki Frank, 2026-ieji bus „metai, kai siuntėjų realybė labai skirsis priklausomai nuo transporto rūšies, geografinės krypties ir pasirinkto maršruto“. Ši įžvalga gerai atspindi dabartinę rinkos situaciją – vieningo augimo scenarijaus nebelieka, o konkurencingumą vis labiau lems gebėjimas greitai prisitaikyti prie besikeičiančių pasaulinės prekybos sąlygų.
