Rezultatai rodo, kad sektoriaus lyderių augimą vis dažniau lemia ne vien didesnės krovinių apimtys, bet ir sąnaudų kontrolė, pajėgumų valdymas, automatizacija bei sutartinė logistika.
„DSV“ rezultatus kelia „Schenker“ integracija
Danijos logistikos grupės „DSV“ antrojo ketvirčio pajamos siekė 76,7 mlrd. Danijos kronų – 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai jos sudarė 62 mlrd. Danijos kronų.
Bendrasis pelnas išaugo nuo 17,2 mlrd. iki 20,3 mlrd. Danijos kronų, o EBIT prieš specialiuosius straipsnius padidėjo maždaug trečdaliu – iki 6,26 mlrd. Danijos kronų. Prie geresnių rezultatų prisidėjo oro ir jūrų transporto bei sutartinės logistikos veikla.
Vienu svarbiausių grupės veiklos veiksnių išlieka „Schenker“ integracija. Po didelio masto įsigijimo „DSV“ siekia išnaudoti sujungtos organizacijos sinergiją, kartu nemažindama komercinės plėtros tempo.
Po pirmojo pusmečio bendrovė susiaurino 2026 m. EBIT prieš specialiuosius straipsnius prognozės intervalą. Tai gali rodyti, kad vadovybė jau turi aiškesnį vaizdą, kaip integruojamas verslas veiks likusią metų dalį.
„Kuehne+Nagel“ tempą diktuoja oro logistika
Šveicarijos „Kuehne+Nagel“ antrąjį ketvirtį grynąją apyvartą padidino 8 proc. – iki 6,6 mlrd. Šveicarijos frankų. Atmetus valiutų kursų įtaką, augimas siekė 11 proc. EBIT padidėjo 11 proc. ir pasiekė 381 mln. Šveicarijos frankų, o grynasis pelnas augo 10 proc. – iki 276 mln. Šveicarijos frankų.
Ryškiausiai išsiskyrė oro logistikos padalinys. Jo pajamos padidėjo 20 proc. – iki 2,2 mlrd. Šveicarijos frankų, o EBIT šoktelėjo 35 proc. ir siekė 154 mln. Šveicarijos frankų.
Bendrovė augimą siejo su pasikeitusiu klientų portfeliu ir didesne rinkos dalimi, ypač technologijų sektoriuje. Per pirmąjį pusmetį oro transportu gabentų krovinių apimtis pasiekė 1,1 mln. tonų.
Gerėjo ir kelių logistikos rezultatai, nors Europos rinka išliko sudėtinga. Šio padalinio pajamos antrąjį ketvirtį padidėjo 14 proc. – iki 1 mlrd. Šveicarijos frankų, o EBIT augo 29 proc. ir pasiekė 36 mln. Šveicarijos frankų.
Sutartinės logistikos pajamos siekė 1,2 mlrd. Šveicarijos frankų ir buvo 2 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau EBIT augo gerokai sparčiau – 21 proc., iki 51 mln. Šveicarijos frankų.
Silpnesnis Europos eksportas tebebuvo juntamas jūrų logistikoje, tačiau didesnis efektyvumas ir geresni rezultatai maršrutuose iš Azijos į Europą bei Šiaurės Ameriką leido šiam padaliniui pasiekti 140 mln. Šveicarijos frankų EBIT.
Atsižvelgdama į pirmojo pusmečio rezultatus, „Kuehne+Nagel“ padidino visų metų EBIT prognozę – dabar tikimasi 1,35–1,55 mlrd. Šveicarijos frankų.
„DHL Group“ pelnas didėjo daugiau nei dukart sparčiau už pajamas
Vienus ryškiausių antrojo ketvirčio rezultatų paskelbė „DHL Group“. Grupės pajamos išaugo 13 proc. – nuo 19,8 mlrd. iki 22,4 mlrd. eurų.
EBIT didėjo gerokai sparčiau – 30 proc., iki 1,9 mlrd. eurų. EBIT marža dėl to pakilo nuo 7,2 iki 8,3 proc.
Grupė geresnius rezultatus siejo su didesne „DHL Express“ siuntų dalimi, ribotais tarptautinės oro krovinių rinkos pajėgumais, klientams perkeltomis didesnėmis degalų sąnaudomis bei griežtesniu pajamingumo ir pajėgumų valdymu.
Ypač stipriai augo „DHL Express“. Padalinio pajamos padidėjo 21,5 proc. – iki 7,13 mlrd. eurų, o EBIT šoktelėjo 64,3 proc. ir pasiekė 1,2 mlrd. eurų.
Bendrovės skaičiavimu, laikini oro transporto pajėgumų apribojimai prie padalinio rezultato prisidėjo maždaug 150 mln. eurų.
„Global Forwarding“ pajamos augo 17,9 proc. – iki 5,45 mlrd. eurų, o EBIT padidėjo 21,9 proc. ir siekė 240 mln. eurų. Padaliniui padėjo didesnės oro ir jūrų transporto apimtys bei tarifų svyravimai.
Sutartinėje logistikoje vaizdas buvo nevienodas. „DHL Supply Chain“ pajamos išaugo 12,9 proc. – iki 4,72 mlrd. eurų, tačiau EBIT sumažėjo 12,1 proc. ir siekė 305 mln. eurų. Palyginimą iš dalies iškreipė ankstesniu laikotarpiu gautos vienkartinės pajamos.
„DHL Group“ 2026 m. prognozę padidino dar liepą ir dabar tikisi, kad metinis EBIT viršys 6,5 mlrd. eurų. Ankstesnis tikslas buvo daugiau kaip 6,2 mlrd. eurų.
„GEODIS“ atsilaiko nepaisydama silpnos kelių transporto rinkos
Prancūzijos „GEODIS“ pirmąjį 2026 m. pusmetį gavo 5,34 mlrd. eurų pajamų, o EBITDA siekė 534 mln. eurų.
Nors pajamų dinamika buvo santūresnė nei kai kurių konkurentų, EBITDA marža padidėjo nuo 9,9 iki 10 proc. Perskaičiavus pagal nekintančias veiklos apimtis ir valiutų kursus, pajamos sumažėjo 76 mln. eurų, arba 1,4 proc.
Didžiausias spaudimas išliko kelių transporte. „GEODIS“ silpną paklausą fiksavo Prancūzijoje, kitose Europos rinkose ir Jungtinėse Valstijose.
Išimtimi tapo dalinių krovinių vežimas Lenkijoje, kuriam padėjo aktyvesnė regiono pramonė.
„Distribution & Express“ veikla augo dėl didesnių srautų Prancūzijoje ir priemonių, skirtų kompensuoti išaugusias degalų sąnaudas. Sutartinės logistikos rezultatai iš esmės išliko stabilūs – juos palaikė nauji komerciniai projektai ir atnaujintas klientų portfelis.
Grupė kartu plečia kelių transporto veiklą Europoje. Kovą ji užbaigė „Transports Malherbe“ įsigijimą ir taip sustiprino pozicijas Prancūzijos pilnų bei dalinių krovinių rinkoje.
„GXO“ augimui ruošia milijardinį sutarčių portfelį
Sutartinės logistikos bendrovės „GXO“ antrojo ketvirčio pajamos siekė 3,4 mlrd. JAV dolerių – 4,3 proc. daugiau nei prieš metus. Organinis augimas sudarė 3,4 proc. Pakoreguota EBITDA padidėjo nuo 212 mln. iki 219 mln. JAV dolerių, nors grynasis pelnas šiek tiek smuktelėjo – nuo 28 mln. iki 27 mln. JAV dolerių.
Svarbus rodiklis – naujų sutarčių apimtis. Per ketvirtį „GXO“ pasirašė sutarčių už maždaug 410 mln. JAV dolerių, arba 34 proc. daugiau nei prieš metus. Apie 40 proc. naujo verslo teko sektoriams, kuriuos įmonė laiko strateginėmis augimo kryptimis: aviacijai ir gynybai, technologijoms, pramonei bei gyvybės mokslams.
Bendrovė skelbia jau užsitikrinusi apie 1 mlrd. JAV dolerių papildomų pajamų 2026 m. ir 353 mln. JAV dolerių – 2027 m. Naujų galimų sandorių portfelis ketvirčio pabaigoje siekė 2,3 mlrd. JAV dolerių, o iki liepos išaugo iki maždaug 2,7 mlrd. JAV dolerių.
„GXO“ 2026 m. tikisi 4–5 proc. organinio pajamų augimo ir 945–965 mln. JAV dolerių pakoreguotos EBITDA.
„C.H. Robinson“ rodo, kiek gali duoti produktyvumas
„C.H. Robinson“ rezultatai bene aiškiausiai parodo, kad finansinis augimas nebūtinai reiškia tokį pat spartų krovinių apimčių didėjimą. Antrojo ketvirčio pajamos šoktelėjo 19,3 proc. – iki 4,9 mlrd. JAV dolerių, veiklos pajamos padidėjo 18,4 proc. – iki 255,7 mln. JAV dolerių, o grynasis pelnas išaugo 22,5 proc. ir pasiekė 186,8 mln. JAV dolerių.
Tačiau bendros pilnų ir dalinių krovinių vežimo apimtys padidėjo tik 1,5 proc.
Šiaurės Amerikos transporto segmento pajamos augo 23,1 proc. – iki 3,6 mlrd. JAV dolerių, o veiklos pajamos padidėjo 15,8 proc. ir siekė 189,8 mln. JAV dolerių.
Didelę rezultatų dalį paaiškina kainodara ir veiklos našumas. Vidutiniai klientams taikyti tarifai už pilnų krovinių pagrindinį vežimą buvo maždaug 25,5 proc. didesni nei prieš metus, o pagrindinio vežimo sąnaudos augo 29 proc.
Tuo pat metu vidutinis darbuotojų skaičius Šiaurės Amerikos paviršinio transporto veikloje sumažėjo 11,6 proc.
Bendrovės vadovas Dave’as Bozemanas rezultatus siejo su „Lean AI“ strategija. „C.H. Robinson“ skelbia, kad Šiaurės Amerikos paviršinio transporto ir „Global Forwarding“ produktyvumas nuo 2022 m. pabaigos padidėjo daugiau kaip 60 proc.
Rinka dar neatsigavo, bet lyderiai jau randa, kur uždirbti
Didžiųjų logistikos grupių ketvirčio rezultatai dar neleidžia kalbėti apie visuotinį krovinių rinkos atsigavimą.
„GEODIS“ daugelyje regionų tebemato silpną kelių transporto paklausą, „C.H. Robinson“ Šiaurės Amerikos rinką vertina kaip vis dar esančią ciklo žemumose, o „Kuehne+Nagel“ susiduria su vangiu Europos eksportu.
Tačiau bendras vardiklis tarp didžiausių rinkos dalyvių aiškus: finansinius rezultatus vis labiau lemia gebėjimas išspausti daugiau iš esamų apimčių.
„DSV“ remiasi „Schenker“ integracijos sinergija, „DHL Group“ didina maržas valdydama pajėgumus ir mažindama sąnaudas, „Kuehne+Nagel“ naudojasi stipresne oro krovinių paklausa, o „C.H. Robinson“ produktyvumą kelia automatizacija ir dirbtinio intelekto sprendimais.
„GXO“ rezultatų struktūra savo ruožtu rodo augantį sutartinės logistikos vaidmenį. Ilgalaikės sutartys, automatizuoti sandėliai ir specializuotas tiekimo grandinių valdymas suteikia stabilesnių pajamų net tada, kai įprastų krovinių srautai auga lėtai.
Vežėjams ir ekspeditoriams tai siunčia gana aiškią žinią: 2026 m. konkurencija vyksta ne tik dėl krovinių, bet ir dėl kiekvieno maržos punkto. Didelis veiklos mastas išlieka svarbus, tačiau vis daugiau lemia gebėjimas tiksliai valdyti pajėgumus, automatizuoti procesus, kontroliuoti sąnaudas ir išlaikyti pelningumą net vangioje rinkoje.
