Tik trys Europos uostai atsirado tarp 25 didžiausių uostų pasaulyje. Sekančius metus iš eilės Šanchajus yra numeris vienas, ir dar sustiprino savo poziciją – praneša „Alphaliner“ konsultavimo įmonė.
Sąraše dominuoja Azijos uostai. Tik šeši miestai yra už Azijos ribų. O „Top-25“ yra net devyni Kinijos uostai.
Pirmame penkete jokių pakeitimų nebuvo. Pirmoje vietoje išliko Šanchajaus uostas, kuris aptarnavo 43,3 mln. TEU (20 pėdų konteinerio atitikmuo), tai yra 0,5 proc. daugiau nei praeitais metais. Antroje vietoje ir vėl atsirado Singapūras su 36,9 mln. TEU rezultatu, apie 0,9 proc. žemiau nei 2019 m.
Pirmame dešimtuke matome uostus iš vadinamosios Didžiosios Kinijos. Be jau minėto Singapūro, tik septintasis sąraše Pietų Korėjos Busan ir uždarančios dešimtuką Los Andželo/Long Byčo uostai nepriklauso Pekino administracijai.
Tarp 25 sąraše esančių uostų buvo daugiau, nes 14, kurie perkrovė mažiau krovinių nei 2019 m. Septyni Kinijos uostai atsirado tarp vienuolikos uostų, kuriuose užfiksuotas perkrautų prekių padidėjimas (tik dviejuose Vidurio Valstybės uostuose 2020 m. krovinių apyvarta buvo blogesnė).
Roterdamo dominavimo laikai baigėsi
Iš Europos uostų sąraše aukščiausią vietą užėmė Roterdamas (11-oje vietoje), kurio rezultatas buvo 3,1 proc. mažesnis nei 2019 m. Numatomi perkrovimai Hamburge (18 pozicija) taip pat buvo mažesni nei praėjusiais metais – net 5,7 proc. Palyginus tai su Azijos uostų rezultatais, galima pastebėti, kad COVID-19 pandemija smarkiau paveikė Europos ekonomiką.
Verta pabrėžti, kad devintojo dešimtmečio viduryje Roterdamas tai buvo uostas, kuriame buvo perkrauti didžiausi krovinių kiekiai. Tačiau 1986 m. jį aplenkė Honkongas, o po to atidavė lyderio poziciją Singapūro uostui. Šanchajaus uostas yra lyderis nuo XXI amžiaus antrojo dešimtmečio pradžios. Dar 2007 m. Roterdamas buvo 6 vietoje pagal perkrautų krovinių kiekį, bet, kaip matote, šiuo metu jam sunku efektyviai konkuruoti su Azijos uostais.
Trečiasis Europos uostas sąraše – Antverpenas – gali pasigirti geru rezultatu (14-oji sąrašo pozicija) nes, skirtingai nei Roterdamas ir Hamburgas, 2020 m. jis padidino perkrovimų skaičių (1,4%). Belgijos uostas pasinaudojo „Brexit“ situacija ir rudens spūstimis Didžiosios Britanijos uostuose, kas paskatino daugelį siuntėjų nukreipti savo krovinius į netoliese esantį Flandrijos uostą.
Nugalėtojas iš Afrikos
Maroko Tanžero uoste užfiksuotas didžiausias prieaugis tarp visų sąraše esančių uostų, jame perkrauta apie 20 proc. daugiau prekių, skaičiuojant pagal 20 pėdų konteinerius.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į 5 proc. padidėjusį Ho Chi Minh uosto rezultatą Vietname. Jis yra tiekimo grandinės diversifikavimo proceso gavėjas, nes daugelis importuotojų ir siuntėjų ieško alternatyvių Kinijai tiekimo šaltinių.
Wikimedia/Alex Needham public domain nuotr.