„Eurosped Belgium“ buvo įkurta 2006 m. ir greitai tapo viena sparčiausiai augančių transporto įmonių Belgijoje. 2015 m. ji buvo oficialiai pripažinta šios srities lydere. Tačiau po įkūrėjo Riko Vanlesseno žūties 2018 m., verslas ėmė strigti. Įmonę perėmus Pascalis Delcouras, buvo bandoma stabilizuotis, tačiau nesėkmingai – mokėjimų vėlavimai, bylinėjimasis ir klientų praradimai užklupo vienas po kito.
Pirmasis bankrotas buvo paskelbtas 2022 m. kovą, tačiau 2025 m. rugsėjį bendrovė vėl pripažinta nemokia. Įmonėje dirbo 77 darbuotojai. Šiandien jos buvusi bazė Sint-Truido mieste stovi tuščia.
Bankrotai plinta visame sektoriuje
„Eurosped Belgium“ žlugimas nėra vienintelis atvejis. Vien „2025 m. rugpjūtį“ Antverpeno teismas paskelbė apie penkių „Group De Wolf“ įmonių nemokumą, nors jos turėjo per 100 darbuotojų. Nepadėjo nei sandėliavimo logistikos plėtra, nei restruktūrizacijos planai.
Tuo tarpu „Supreme Transport“ iš Wommelgem, turėjusi 60 transporto priemonių ir investavusi daugiau nei 2 mln. eurų, taip pat nesugebėjo išgyventi – bankrotas buvo paskelbtas vos prieš kelias savaites.
Remiantis Belgijos statistikos biuro Statbel duomenimis, 2024 m. transporto ir sandėliavimo sektoriuje įvyko 724 bankrotai. ai 11,7 proc. daugiau nei 2023 m., kai fiksuoti 648 atvejai.
Šie skaičiai liudija gilėjančią krizę: žlunga ne tik smulkūs vežėjai, bet ir vidutinio dydžio bei stambios įmonės.
Priežastys ir pasekmės
Ekspertai pažymi, kad vežėjų ir ekspeditorių padėtis Belgijoje išlieka sudėtinga. Aukštos veiklos sąnaudos, nestabilios sutartys ir nepalankios ekonominės sąlygos verčia daugelį įmonių balansuoti ties mokumo riba.
Analitikai išskiria kelias pagrindines priežastis:
- didėjančios veiklos sąnaudos,
- ekonominis neapibrėžtumas,
- sutartinių įsipareigojimų nestabilumas.
Tokiomis sąlygomis net anksčiau stabilios įmonės rizikuoja pasitraukti iš rinkos. „Eurosped Belgium“ bandymas atsigauti po pirmojo bankroto tapo nesėkmingas, o jos istorija – įspėjimas kitoms bendrovėms.
