Jeigu situacija išliks nepasikeitusi, ilguoju laikotarpiu Europa gali susidurti su tam tikru dyzelino tiekimo trūkumu. R. Misztalewskio teigimu, visame pasaulyje keisis benzino srautai, tačiau „Orlen Lietuvai“ šis iššūkis yra galimybė.
– Pernai spalio pabaigoje buvote paskirtas „Orlen Lietuvos“ generaliniu direktoriumi po to, kai iš pareigų buvo atleistas ankstesnis vadovas Michalas Rudnickis. Ar jums toks pokytis buvo netikėtas?
– Tai buvo netikėta ir aš tikrai manau, kad tai buvo netikėta mums visiems.
– Ar galėtumėte atskleisti priežastis, kodėl buvęs generalinis direktorius buvo atleistas?
– Tai yra akcininko sprendimas, todėl sunku jį komentuoti.
– „Orlen“ grupėje dirbate nuo 2013-ųjų, bendrovėje „Orlen Lietuva“ – nuo 2021-ųjų, todėl esate puikiai susipažinęs su situacija bendrovės viduje. Ar matote poreikį kokiems nors pokyčiams įmonėje?
– Mes įgyvendiname dekarbonizacijos ir tvarumo strategiją. Taigi, žinoma, kad mūsų struktūrą reikia pritaikyti prie naujų iššūkių, su kuriais susiduria ne tik mūsų grupė, bet ir neabejotinai visas naftos sektorius Europos Sąjungoje. Taigi, (atsakant į klausimą – BNS), tikrai taip.
– Norėčiau paklausti apie 2023 metų „Orlen Lietuvos“ finansinius rezultatus. Kaip pernai keitėsi grynasis pelnas, pajamos, naftos perdirbimo rodikliai?
– Apibendrintai galiu pasakyti, kad 2023-ieji vis dar buvo sudėtingi metai bendrovei, bet ramesni nei 2022-ieji. Galiu pasakyti, kad pernai nebuvo nė vieno mėnesio, kuomet visa komanda galėjo giliau atsikvėpti ir atsipūsti, kadangi teko susidurti su naujais iššūkiais bei pokyčiais tiek vietinėje, tiek globalioje rinkose. Vis dėlto visa komanda atliko puikų darbą, operaciniame lygmenyje mes pasiekėme keletą naujų vidinių rekordų. Gali pasakyti, kad visos šios pastangos atnešė mums labai gerus finansinius rezultatus. Juos vis dar skaičiuojame ir laukiame galutinių skaičių, tačiau bendrai tai mums buvo geri metai.
– Geri metai, palyginti su 2022-asiais?
– Bendrai, sakyčiau, kad per visą mūsų istoriją.
– Kaip „Orlen Lietuva“ atrodo tarp kitų „Orlen“ grupės įmonių?
– Mes turime labai svarbaus grupei balansavimui skirto turto. Žinoma, turime savų verslo iššūkių, su kuriais susiduriame būdami pagrindinis kuro tiekėjas Baltijos regione, taip pat vienas pagrindinių kuro tiekėjų Ukrainai. Taigi, sakyčiau, kad mes esame labai svarbus dėmuo visoje grupės struktūroje.
– Kokie bendrovės lūkesčiai ir prognozės 2024 metams?
– Jie nebus ramesni nei 2023-ieji, tai akivaizdu. Mums tai gali būti augančios konkurencijos Baltijos šalyse metai. Kai dėl sankcijų pasitraukė degalų tiekėjai iš Rusijos ir Baltarusijos, mes tikimės gerokai didesnio degalų srauto (importo – BNS) per jūrų uostus. Tai mums taip pat yra savotiškas iššūkis. Rinkose mes stebime augančią benzino ir krentančią dyzelino paklausą. Dėl to reikia perskirstyti mūsų degalų gabenimo srautus sausumoje ir jūroje.
– Ar „Orlen Lietuva“ jau prisitaikė prie karo Ukrainoje padarinių, kai buvo atsisakyta rusiškos žaliavinės naftos, keitėsi jos perdirbimo struktūra? Šie aspektai iš dalies turėjo neigiamą poveikį 2022-ųjų finansiniams rezultatams.
– Akivaizdu, kad nuo 2022-ųjų visa pasaulinė tiekimo grandinė labai pasikeitė ir 2023-aisiais stabilizavosi. Mes radome kelius, kaip tiekti savo produktus į Ukrainą tiek sunkvežimiais, tiek geležinkeliu. Kalbant apie tai, ar mes prisitaikėme, taip, mes turėjome prisitaikyti prie karo situacijos. Manau, kad tai daugiau niekada neįvyks. Kiekvieną mėnesį susiduriame su vis naujais iššūkiais. Vien tik naujausia informacija apie išpuolius prieš naftos perdirbimo gamyklas regione. Visa tai keičia mūsų požiūrį į rinką ir tai yra nuolatinis mūsų darbas.
– Ar, be geopolitinių, jūs matote daugiau iššūkių, rizikų, su kuriomis per artimiausius metus gali susidurti tiek „Orlen Lietuva“, tiek grupė, tiek visa naftos pramonė?
– Iššūkių mums netrūksta. Geopolitinė situacija neabejotai lemia labai nepastovią padėtį rinkoje. Srautas nėra stabilus, jis nuolat keičiasi. Netgi pastarieji veiksmai Artimuosiuose Rytuose, Raudonojoje jūroje, Sueco kanale daro labai didelę įtaką. Europos Sąjungos vidaus politikai, žaliasis kursas mums taip pat daro įtaką. Kaip ir minėjau, mes nebelaikome savęs vien tik žaliavos perdirbėjais, bet esame ir tvarios energijos regionui tiekėjas. Taigi, yra daug iššūkių, tačiau sakyčiau, kad mums kartu atsiveria ir daug galimybių.
– Minėjote situaciją Artimuosiuose Rytuose ir Raudonojoje jūroje. Ar dėl to jau patyrėte kokių nors problemų?
– Mūsų naftos tiekimas yra diversifikuotas, todėl jį nuolat stebime ir kruopščiai dirbame ties įsigijimo procesais. Taigi, kol kas mes nesusidūrėme su žaliavinės naftos tiekimo trūkumu. Pastebime nedidelę įtaką jos kainoms, tačiau ji nėra reikšminga. Be abejo, jeigu situacija išliks nepasikeitusi, ilguoju laikotarpiu galime susidurti su tam tikru dyzelino tiekimo į Europą trūkumu. Taip pat visame pasaulyje keisis benzino srautai. Vis dėlto pačiai „Orlen Lietuvai“ šis iššūkis savaime daugiau yra galimybė, kai Europos rinka gali susidurti su (degalų – BNS) trūkumu. Mums tai yra gana geras rodiklis.
Su naftos gabenimo Raudonąja jūra problemomis mes nesusiduriame. Mūsų žaliavinės naftos srautas yra pastovus ir visi pristatymai vyksta laiku.
– Šiuo metu vyksta „Orlen Lietuvos“ gamyklos Mažeikiuose modernizavimas. Kaip sekasi šis procesas? Ar pavyks jį užbaigti laiku iki 2025-ųjų rugsėjo ir už numatytą biudžetą?
– Mes nuolat palaikome ryšį ir bendradarbiaujame su savo rangovais. Tai yra pagrindinis mūsų tikslas, kad investicijos būtų atliktos laiku ir neviršytų biudžete numatytų išlaidų. Žinoma, kad tai yra mūsų prioritetas 2024-iesiems ir 2025-iesiems.
– Ar „Orlen“ grupė artimiausiu metu planuoja daugiau investicijų Lietuvoje, taip pat ir į gamyklą Mažeikiuose?
– Akivaizdu, kad taip. Sakyčiau, kad mūsų investicija į žaliavos likučio konversijos įrenginio statybas yra pradinė mūsų investicija. Kaip jau minėjau, mūsų laukia dekarbonizacijos strategijos įgyvendinimas, kuri iš mūsų reikalaus tolesnių investicijų į tvarią ir žalią energiją, e-degalus, biodegalus (jų gamybą – BNS). Taigi, akivaizdu, kad mes planuojame įvairias investicijas.
– Kalbant apie žaliąją energiją, ar „Orlen“ Lietuvoje planuoja investuoti į saulės, vėjo energetikos ar žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus?
– Sakyčiau, kad „Orlen Lietuva“ Baltijos regione yra viena iš nedaugelio įmonių, kurios dėl augančio energijos poreikio, augančio tarpinių produktų, pavyzdžiui, vandenilio, vartojimo, yra labai svarbios visam energetinės transformacijos procesui. Taip, mes planuojame investicijas į tvarią energiją. Taip pat mes planuojame investicijas į vandenilį, tačiau ne tik. Aš minėjau biodegalus, e-degalus, kurie taip pat mus domina.
– O kaip dėl vėjo ir saulės projektų?
– Tai irgi yra tvari energetika. Aš kalbu tiek apie energijos gamybą sausumoje, tiek jūroje. Mes skaičiuojame visas galimybes. Priklausomai nuo efektyvumo, mes norėtume būti svarbi šio segmento dalis. Tačiau mums pagrindinis ir esminis dalykas bus stabilus atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros tiekimas ekonomiškai naudingomis ir prognozuojamomis kainomis.
– Ar „Orlen“ ketina dalyvauti Lietuvos paskelbtame antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkurse?
– Tai klausimas, kuriame „Orlen Lietuva“ tiesiogiai nedalyvauja. Tai yra projektas, ties kuriuo dirba mūsų grupės įmonės Lenkijoje. Taigi, „Orlen Lietuva“ į tai nesame tiesiogiai įtraukti. Nenorėčiau to komentuoti, kol tai vyksta.
– Paklausiu kitaip – ar „Orlen Lietuvai“ yra svarbūs Lietuvos jūrinio vėjo projektai, nepriklausomai nuo to, kas juos vystytų?
– Žinoma, kad žalioji energija mums yra svarbi. Tačiau kaip ir žalioji energija, mums yra labai svarbios į perdirbimo gamyklą patiektos energijos kainos. Kaip jau minėjau, energijos kaina lemtų tolesnį jos panaudojimą ir perdirbimą į tarpinius produktus, pavyzdžiui vandenilį.
– Prieš kelerius metus „Orlen“ grupės vadovas bei Lietuvos energetikos ministras Vilniuje teigė, kad „Orlen Lietuva“ savo poreikiams planuoja statyti 57 megavatų (MW) galios sausumos vėjo parką. Kaip sekasi įgyvendinti šį projektą?
– Mes darome pažangą.
– Kada galėtų prasidėti šio parko statybos?
– Šis projektas reikalauja daug leidimų, daug darbo su nepriklausomais tiekėjais bei subrangovais. Taigi, mums vis dar reikia laiko, kad judėtume į priekį.
Tai tikrai ilgalaikiai investiciniai procesai. Mes esame gerokai toliau nei buvome prieš dvejus metus, bet mes dirbame. Manau, kad tai galėtų būti 2027–2028 metais (baigtos statybos – BNS). Mes vis dar dirbame ties kainų modeliais, mums dar reikia susitvarkyti su sutartimis. Bet, kaip minėjau, mes dirbame ties šia investicija.
– O kaip dėl produktotiekio tarp Mažeikių ir Klaipėdos, kurį praėjusį dešimtmetį planavo „Orlen Lietuva“? Ar jūs ketinate grįžti prie šio projekto?
– Tokių planų nėra.
– Kodėl?
– Sakyčiau, kad dėl kainos naudingumo. Tai labai brangūs, daug išlaidų reikalaujantys projektai.
– Kaip vertinate Lietuvos valdžios sprendimą šių metų pradžioje smarkiai padidinti akcizą suskystintoms naftos dujoms, kurias gamina ir „Orlen Lietuva“?
– Mano žiniomis, Vyriausybė šiuo metu svarsto arba skelbia apie šiemet sausį naujai įvesto akcizo (SND – BNS) sumažinimą. Man sunku komentuoti Lietuvos Vyriausybės sprendimus. Vis dėlto aš manau, kad akcizo sumažinimas yra geras ženklas rinkai ir šalies visuomenei.
– Statistika rodo, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje augo SND importas iš Rusijos. Kokia gali būti to priežastis?
– Pirmoji priežastis buvo ta, kad iki įvedant 12-tąjį sankcijų paketą (rusiškos – BNS) SND nebuvo uždraustos Europos Sąjungoje. Žinoma, mes savo kaina negalėjome konkuruoti su rusišku srautu. Mūsų produktas buvo eksportuojamas kitomis kryptimis, todėl čia buvo poreikis likti rusiškos kilmės produkcijai.
– Ar tos į Lietuvą patenkančios rusiškos SND gali būti perparduodamos į Ukrainą?
– Ukrainos Energetikos ministerija ir muitinė įgyvendino teisės aktus, kurie draudžia rusiško kuro importą tiesiogiai į Ukrainą, ir tai yra labai nuodugniai tikrinama prie sienų. Galiu pasakyti, kad „Orlen Lietuva“ nuo karo Ukrainoje pradžios labai kruopščiai tikrina kilmės sertifikatus, kad būtų išvengta tokios situacijos, kai rusiška produkcija su mūsų sertifikatais galėtų būti importuojama į Ukrainą. Taigi, iš savo pusės mes imamės visų įmanomų priemonių, kad bendrovėje nepagamintas kuras (iš Lietuvos – BNS) nepajudėtų į Ukrainą.
Kiek mums žinoma, Ukrainos muitinė labai preciziškai tikrina visą jų sienas pasiekiančių naftos produktų tiekimo grandinę. Taigi, manau, kad Ukrainos pusė ėmėsi visų priemonių, kad sukontroliuotų degalų srautą. Būtų puiku, jeigu Europos Sąjunga padarytų tą patį.
– Kokie dabar bendrovės „Orlen Lietuva“ ir „Orlen“ grupės santykiai su Vyriausybe bei valstybės valdomomis įmonėmis – „Lietuvos geležinkeliais“, Klaipėdos uostu, „KN Energies“ (buvusia „Klaipėdos nafta“)?
– Su „KN Energies“ ir „LTG Cargo“ bendradarbiaujame ilgalaikių sutarčių pagrindu. Manau, kad šis bendradarbiavimas visoms pusėms yra labai geras ir sklandus. Dar pernai mūsų sutartį su „KN Energies“ papildė nauja Šveicarijos įmonė „Orlen Trading Switzerland“. Taigi, dabar turime trijų šalių susitarimą tarp „Orlen Lietuvos“, „Orlen Trading Switzerland“ ir „KN Energies“. Su „LTG Cargo“, tiesą sakant, taip pat nėra kuo skųstis, o bendradarbiavimas su Lietuvos Vyriausybe taip pat yra labai geras.
Manau, kad visos problemos yra išspręstos, šiuo metu vyksta tikrai geras bendradarbiavimas ir mums nėra kuo skųstis. Manau, kad abi šalys palaiko gerus diplomatinius santykius.
– O kaip dėl pokyčių Lenkijos Vyriausybėje. Ar jie gali kaip nors paveikti šiuos santykius?
– Galiu pakomentuoti iš „Orlen Lietuvos“ pusės. Tikiu, kad mūsų produktai išliks Lietuvos rinkoje, mūsų tranzitas per Lietuvos ir Lenkijos sieną taip pat išliks ar net plėsis. Taigi, žiūrint iš mūsų perspektyvos situacija turėtų išlikti tokia pat gera, kokia yra.
– Ar dėl permainų Lenkijos valdžioje gali įvykti kokių nors pokyčių „Orlen“ grupės ar „Orlen Lietuvos“ vadovybėje?
– Kol kas ne.
– O artimiausiu metu?
– Pamatysime. Mes daugiau dėmesio skiriame geopolitinės situacijos ir srautų prognozėms, o ne politinei situacijai.