Pasak automobilių klubo ADAC, balandžio 6 d. vidutinė dyzelino kaina Vokietijoje pasiekė 2,443 Eur už litrą ir viršijo ankstesnį 2022 m. piką. Benzinas taip pat brango – „Super E10“ kaina pakilo iki 2,192 Eur už litrą, priartėdama prie istorinių aukštumų. Tai rodo, kad energijos kainų spaudimas ne tik sugrįžo, bet ir įgauna naują pagreitį.
Vis dėlto Vokietija šiame kontekste nėra brangiausia rinka. Nyderlanduose dyzelinas kainuoja apie 2,80 Eur už litrą – maždaug 36 ct daugiau nei Vokietijoje. Šis skirtumas pirmiausia susijęs su didesne mokestine našta ir papildomomis rinkliavomis, kurios tiesiogiai atsispindi galutinėje kainoje.
„12 valandos taisyklė“
Tuo pat metu Vokietijos bandymai reguliuoti rinką kol kas neduoda laukto efekto. Nuo balandžio 1 d. įsigaliojusi vadinamoji „12 valandos taisyklė“, ribojanti degalinių galimybes didinti kainas daugiau nei kartą per dieną, realaus kainų mažėjimo neatnešė. ADAC vertinimu, ši priemonė gali būti net priešinga tikslui – naftos bendrovės į kainas įskaičiuoja papildomą rizikos „premiją“, o tai pasireiškia reguliariais kainų šuoliais vidurdienį.
Esminis kainų kilimo veiksnys išlieka globalus. Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir apribojimai Hormūzo sąsiauryje sumažino naftos pasiūlą, todėl „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo iki maždaug 111 dolerių už barelį. Tai tiesiogiai persiduoda degalų rinkai Europoje, o kartu – ir transporto įmonių sąnaudoms.
Nacionalinė politika
Vis dėlto vežėjams svarbi ne tik pati degalų kaina degalinėse. Didelę reikšmę turi ir skirtingos nacionalinės politikos. Kai kurios šalys aktyviai įsikiša į rinką ir taiko lengvatas ar kainų ribojimus, o kitose tokios priemonės nėra taikomos. Šis skirtumas vis labiau veikia konkurenciją.
Ryškus pavyzdys – Lenkija, kur valdžios intervencijos, įskaitant kainų „lubas“ ir mokestines lengvatas, sumažina faktines degalų sąnaudas. Tai sukuria struktūrinį skirtumą tarp rinkų ir daro tiesioginę įtaką vežėjų konkurencingumui.
Didžiausias šio disbalanso poveikis jau matomas pasienio regionuose ir tarptautiniuose pervežimuose. Įmonės iš šalių, kuriose nėra paramos mechanizmų, dirba su didesniais kaštais, o konkurentai iš reguliuojamų rinkų gali pasiūlyti mažesnes kainas.
Todėl dabartinėje situacijoje degalų kainos tampa ne tik rinkos, bet ir politikos rezultatu. Europos kelių transporte vis labiau matyti, kad konkurenciją formuoja ne vien naftos kaina, bet ir tai, kaip skirtingos valstybės reaguoja į krizę.
