eFTI reglamentas spartina Lietuvos transporto skaitmenizavimą. Jo įgyvendinimas padės vežėjams sutaupyti milžiniškas sumas

1. Kuo eFTI reglamentas susijęs su eCMR?
2. Nauda krovininiam kelių transportui
3. eFTI įgyvendinimas Lietuvoje
4. Lietuvos kompetencijos įgyvendinant eFTI

Diskusijos dėl skaitmeninių transporto dokumentų vyksta jau seniai. Problemos sprendimas tapo ypač aktualus 2020 metais, kai dėl įvairių COVID-19 pandemijos kylančių apribojimų skaitmeninimas ir elektroninių dokumentų srauto gerinimas tapo labai svarbūs logistikos verslo procesų tobulinimui ir jų pritaikymui prie naujos realybės.

Praėjusiais metais Europos Parlamentas patvirtino reglamentą dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI – electronic Freight Transport Information). Naujuoju reglamentu siekiama paspartinti krovininio transporto procesų skaitmeninimą sukuriant elektroninę platformą, kurioje verslo sektorius ir valdžios institucijos keisis informacija apie vykdomas operacijas. Sprendimas turi prisidėti prie biurokratijos mažinimo ir administracinių procedūrų supaprastinimo tiek valdžios institucijoms, tiek transporto sektoriaus verslininkams.

eFTI reglamentas – nauda krovininiam kelių transporto verslui

Briuselio politikų nuomone, transporto skaitmenizavimas leis sutaupyti įmonėms daug lėšų, o krovinių gabenimas – ypač po pandemijos – taps efektyvesnis. Ekspertų teigimu, elektroninės krovinių informacijos mainų sistema įtakotų intermodalinio transporto plėtrą ir leistų padidinti krovinių, siunčiamų Kinija-ES-Kinija maršrutais Naujojo Šilko kelio transporto koridoriais apimtis..

Lietuvos Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, įgyvendinus eFTI Europos Sąjungoje, nauda vežėjams ir krovinių siuntėjams būtų milžiniška. iki 2040 m. administracinės išlaidos operatoriams sumažėtų 20-27 mlrd. Eur, operatorių darbo valandų dokumentų valdymui per metus būtų sutaupoma maždaug už 75-102 mln. Eur.

Birželio pradžioje vykusiame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje dėl Europos transporto skaitmenizavimo sprendimų naudojimo, Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžė poreikį sukurti europinę elektroninės krovinių informacijos mainų sistemą ir pakvietė imtis konkrečių veiksmų atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų.

“2020 m. per mėnesį į Lietuvą vidutiniškai įvažiuodavo apie 34 tūkst., o išvažiuodavo 24,5 tūkst. krovininių transporto priemonių. Kiekviena iš jų vienai kelionei turi turėti su savimi apie 100 lapų popierinių dokumentų. Taigi 16 tonų popieriaus kiekvieną mėnesį kerta mūsų šalies sienas“, –  TTE taryboje sakė ministras M. Skuodis.

Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atlikta analizė rodo, kad vidutiniškai vienas vairuotojas turi du CMR komplektus (praktikoje jų skaičius gali siekti net 20). Du komplektai sudaro iš viso 55 A4 formato lapų:

• 15 originalių dokumentų,
• 40 jų kopijų.

“O kur dar kiti reikalingi dokumentai: sąskaitos-faktūros, sąskaitos proformos, fitosanitariniai sertifikatai? Taigi, mūsų analizė parodė, kad vienas vairuotojas viename reise veža 100 (!) A4 formato dokumentų”, – teigia TIA direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Asociacija nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos sieną kertančių vilkikų skaičių, kas mėnesį apie 6 mln. lapų yra naudojama vien tam, kad tolimųjų reisų vairuotojas galėtų įforminti reikiamus dokumentus, pateikti juos muitinei ir kitoms atsakingoms institucijoms bei pristatyti krovinį.

“349 tonų popieriaus (o tai 8376 nukirsti medžiai) kasmet išnaudojama muitinės procedūroms įforminti, ir tai tik Lietuvos skaičiai!”, – atkreipia dėmesį R. Andziukevičiūtė-Buzė.

Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininko Jurgio Adomavičiaus teigimu, iki šiol 90 proc. reikalingų pasienio dokumentų dėl galiojančios tvarkos ir įstatymų vis dar yra popieriniai.

“Tik mūsų „Bunasta“ įmonių grupė, kuri užsiima tranzito procedūrų forminimu, kas mėnesį popieriui išleidžia per 15 tūkst. Eur. Kol kas skaitmenizavimas sunkiai skinasi kelią (…), tačiau  transporto ir logistikos dokumentų skaitmeninimas tampa daugelio pasaulio šalių prioritetu“, – sako J. Adomavičius.

Lietuviškos eCMR platformos prototipą sukūrusios dokumentų skaitmenizavimo ir automatizavimo sprendimų „Systems integration solutions“ įmonės vadovo Rišardo Bedulskio nuomone, eFTI ženkliai paspartins Lietuvos transporto rinkos skaitmenizavimo procesą, nes “standartizuosis šalies transporto informacijos apsikeitimo formatai”.

“eFTI reguliacijos įvedimas taps stipriu transporto verslo postūmiu į priekį. Nors pirmuose etapuose eFTI bus būtinas tik pavojingų krovinių (ADR) ir atliekų gabenimui, greitai sistema pradės naudotis visi kiti vežėjai, net ir tie, kuriems krovinio vežimo deklaravimas nebus privalomas. Svarbu, kad reglamentas apima ne tik vežėjų automobiliais sektorių, bet ir visas kitas transporto šakas. Tai paskatins mūsų šalies skaitmenizavimą”, – teigia R. Bedulskis.

Ar Lietuva pasiruošusi eFTI įgyvendinimui?

Dar prieš metus krovinio gabenimas nenaudojant popierinių dokumentų, ypač mažose įmonėse, buvo sunkiai suvokiamas. Nors šiandien supratimas apie eFTI reglamento praktinį įgyvendinimą pranašumą žymiai išaugo, Lietuvos aktyvesnių žingsnių pilotuojant ir spartinant reglamento įdiegimą, pasigendama.

Siekiant spartinti procesus Susisiekimo ministerija sudarė valstybės institucijų, asociacijų ir verslo atstovų eFTI reglamento paruošimo grupę, kuri į pirmą susitikimą susirinko gegužės 21 d.

“Buvo priimtas sprendimas susitikti kas mėnesį, tačiau, lyginant su Estija, kuri jau dirba pilnu pajėgumu valstybiniame lygmenyje, Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Mūsų šalyje šiuo klausimu padaryta minimaliai, ir pastangos tam turi būti skirtos gerokai didesnės. Pradėti diskutuoti reikia jau šiandien”, – atkreipė dėmesį “Bunastos” atstovai.

Ekspertai aiškina, kad Lietuva turi judėti lygiagrečiai keliomis kryptimis. Pirma, būtina atlikti teisės aktų pokyčius nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Todėl svarbu, kas inicijuos ir koordinuos teisės aktų peržiūrą.

“Labai svarbu išanalizuoti, ką reikia pakeisti, jei valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu transporte būtų pradedami naudoti skaitmeniniai dokumentai. Estija jau yra užsakiusi tokios analizės atlikimą. Būtina aiškiai apibrėžti laiką įstatymų pakeitimams, įvertinant jų įsigaliojimo laikotarpį”, – aiškina J. Adomavičius.

Visą eFTI reglamento įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija, tačiau teisės aktų keitimo poreikio įvardijimas, ministerijos teigimu, turi ateiti iš verslo.

Techninės struktūros sukūrimas

Transporto inovacijų asociacijos ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dar reikia sukurti tinkamą struktūrą duomenų mainams su valstybiniu ir privačiu sektoriumi. Iki šiol dar nėra sprendimo, kas bus atsakingas už techninės infrastruktūros sukūrimą ir veiksmų įgyvendinimą.

TIA asociacijos nuomone, Lietuva jau dabar turi ruoštis ir adaptuoti savo IT sistemas ir architektūrą, kad krovinio informacija būtų teikiama nereikalaujant popierinių kopijų.

“Tiek VMI, tiek Muitinės departamentas turi analizuoti ir įgyvendinti duomenų apsikeitimo supaprastinimą šalies viduje. Jos turi įvardinti ir įgalioti kompetentingą instituciją, kuri bus atsakinga už eFTI įgyvendinimą. Institucija turi turėti įgaliojimus reikalauti iš visų reguliatorių – muitinės, VMI, LTSA ir kitų – kurti bendras duomenų sąsajas ir nereikalauti atskirų popierinių dokumentų teikimo iš krovinio vežėjų ir kitų logistikos dalyvių”, – sako TIA.

Visos šalys naudoja skirtingas duomenų formas, kalbas ir sertifikatus. Kol nėra suvienodinta, kokia forma priimami duomenys tarp visų ES institucijų, tol verslas negali jų operatyviai teikti. Turi atsirasti eFTI sertifikuotos platformos tuos duomenis priimti. Reikia sukurti bendrus reikalavimus informacijai bei suvienodintus reikalavimus paslaugų teikėjams ir platformoms.

“Europos Komisija ir tam skirta darbo grupė šiuo metu intensyviai dirba ir rengia reikalavimus eFTI platformoms ir eFTI paslaugų teikėjams. Visi teisės aktai Europos Sąjungos lygmenyje turės būti patvirtinti iki 2023 m. rugpjūčio mėn., todėl šiandien dar negalime pasakyti, kokios bus platformos ir kiek jų bus. Jos bus kuriamos, kai bus aiškūs techniniai reikalavimai. Platformų turėtų būti ne viena, greičiausiai, gerokai daugiau”, – aiškina Susisiekimo ministerijos atstovai.

eFTI platformos finansavimas

Ministerijos teigimu, kiekviena institucija, įvertinusi reikalingus pokyčius, turi planuotis lėšas, kurių reikės siekiant prisijungti prie eFTI platformų ir gauti reikalingą informaciją realiu laiku.

“Pačias platformas turėtų kurti verslas. Valstybė turi pasirūpinti nacionaliniu prieigos punktu („vienu langeliu“), per kurį tos platformos galėtų būti pasiekiamos. Tačiau pabrėžiame, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl paties modelio, alternatyvų ir panašiai”, – teigia Susisiekimo ministerija.

Sprendimai dar nėra priimti, kol kas Susiekimo ministerija dirba su įvairiomis asociacijomis, kad būtų rasti optimalūs sprendimai (pvz., TIA, “Linava”, “Lineka”, “Infobalt”, LPPARA). Šio reglamento įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, bendradarbiaujant su eFTI/DTLF (Digital Transport and Logistics Forum, subjektas skatinantis efektyvų keitimąsi elektronine informacija transporto ir logistikos srityse), valstybės, regioninių arba privačių įmonių lėšų.

“Būtų tikslinga skirti finansavimą iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF), kurio tikslas – teikti didelio masto finansinę paramą investicijoms ir reformoms tvarumo ir skaitmeninimo srityse. Europos Sąjungai svarbu, kad pandemija daugiau netrukdytų privačiam verslui, todėl daugelyje šalių RRF lėšos bus investuojamos į verslo sektoriaus skaitmenizavimą”, – pabrėžė R. Bedulskis.

Lietuvos kompetencijos įgyvendinant eFTI reikalavimus

TIA atstovų manymu, Lietuva krovinių vežimo informacijos skaitmenizavimo srityje gali parodyti savo lyderystę ir kompetenciją bei ženkliai prisidėti teikdama savo pasiūlymus eFTI platformų funkciniams reikalavimams. Taip pat Lietuva turi būti lyderė komunikuojant Europos Komisijai ir šalims narėms apie eCMR pranašumą, lyginant su kitais standartais ir sprendimais. eCMR turi tapti integralia eFTI reglamento įgyvendinimo dalimi.

Praėjusių metų rugsėjį Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo išbandytas eCMR prototipas, kurį sukūrė dokumentų skaitmenizavimo sprendimus siūlanti lietuviška įmonė „Systems integrations solutions“, “Bunasta”, Estijos „Intepia“ ir Ukrainos „PPL33-35“. Projekto tikslas – valstybės lygmenyje išsiaiškinti, kaip galėtų atrodyti techninė struktūra, reikalinga reglamento dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos įgyvendinimui.

“Savo elektroninio krovinio važtaraščio projektą paskelbėme kaip open source (programa, platinama pagal atvirojo kodo licenciją – red.). Platformos kodas šiuo metu prieinamas Estijos Susisiekimo ministerijos tinklalapyje. Sistemos kūrimo metu išryškėjo, kad programinės įrangos tiekėjų yra labai daug, tačiau eFTI reglamento įgyvendinimui reikalingas bendras produktas, kuris sujungtų visų valstybių tiekėjus. Taip atsirado poreikis nacionalinio prieigos taško kiekvienoje šalyje sukūrimui. Tai bendras prieigos taškas, prie kurio galėtų jungtis visi tiekėjai”, – aiškina R. Bedulskis.

Ekspertas aiškina, kad tokiu būdu krovinių gabenimas galėtų būti vykdomas tarp visų Europos Sąjungos šalių sklandžiai ir be jokių trukdžių. Vežėjas deklaruotų vežimą ir dokumentus prieigos taškui savo šalyje, o tam tikros valstybės vyriausybė galėtų dalintis su kitomis šalimis.

“Šį sprendimą išbandėme jau praeitais metais. Estijos vežėjas, išvažiuodamas iš Estijos deklaravo savo maršrutą savo valstybei, o Estija apsikeitė informacija su Latvija ir Lietuva. Tokiu būdu verslininkui nereikėjo deklaruoti krovinio gabenimo kiekvienoje valstybėje”, – pasakė R. Bedulskis.

Lietuvių sukurtas elektroninio važtaraščio prototipas plečiasi ir į kitas šalis. R. Bedulskio teigimu, dėl didelio susidomėjimo šiuo eCMR projektu, įmonė planuoja panašius projektus pradėti su Baltarusijos ir Ukrainos šalių atstovais. “Džiaugiuosi, kad tarptautiniu mastu esame vieni iš lyderių šioje srityje“, – pabrėžė „Systems integration solutions“ vadovas.

Projektas taip pat sudomino Beniliukso šalyse įgyvendinamos Europos Sąjungos remiamos skaitmeninės krovinių transporto platformos „FEDeRATED“ kūrėjus.

“Manome, kad sukurto prototipo, jau išbandyto realioje aplinkoje, techninį sprendimą būtų galima panaudoti kuriant eFTI platformas visoje Europos Sąjungoje. Be to, toks sprendimas galėtų būti plečiamas ir į Rytų partnerystės šalis. Tai turi didelį potencialą, siekiant kuo sparčiau pereiti prie keitimosi elektronine informacija ir išvengti popierinių dokumentų”, – pabrėžė Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis.