„Rusija vykdo žiaurų ir negailestingą karą, taip pat ir prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šiuo kritiniu momentu turime išlaikyti didžiausią spaudimą“, – vaizdo kreipimesi sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Jos teigimu, ES turi didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po „baisių nusikaltimų“ aplink Kyjivą. Esama įrodymų, kad Rusijos kariai galėjo tyčia žudyti ukrainiečių civilius.
U. von der Leyen nurodė, kad anglių importo draudimo vertė yra 4 mlrd. Eur per metus ir kad ES jau pradėjo rengti papildomas sankcijas, taip pat ir naftos importui. EK pirmininkė nepaminėjo gamtinių dujų. 27 ES narių konsensusą dėl sankcijų gamtinėms dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti, užsitikrinti sunkiau.
ES maždaug 40 proc. sau reikalingų gamtinių dujų gauna iš Rusijos. Daug Bendrijos šalių, tarp jų didžiausia bloko ekonomika Vokietija, nepritaria dujų importo sustabdymui.
Iki šiol ES nenorėjo taikytis į energiją iš Rusijos, nes baiminosi, kad tai sukels Europos ekonomikos recesiją. Europos priklausomybė nuo rusiškos naftos, dujų ir anglių reiškia, kad labai sunku rasti bendrą poziciją dėl priemonių energijos sektoriui, tačiau pastarojo meto pranešimai apie civilių žudymą padidino spaudimą imtis griežtesnių sankcijų.
„Užimti aiškią poziciją itin svarbu ne tik mums Europoje, bet ir likusiai pasaulio daliai, – sakė U. von der Leyen. – Aiški pozicija prieš Putino nebūtiną karą. Aiški pozicija prieš civilių žudynes. Aiški pozicija prieš pagrindinių pasaulio tvarkos principų pažeidimą.“
Tarp kitų EK pasiūlytų priemonių yra asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo išplėtimas ir sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
„Šių keturių bankų, kuriuos dabar visiškai atkirsime nuo rinkų, rinkos dalis Rusijos bankų sektoriuje sudaro 23 proc., – sakė U. von der Leyen. – Tai dar labiau susilpnins Rusijos finansų sistemą.“
Jei pasiūlymą parems visos 27 ES šalys, nauju sankcijų paketu taip pat būtų uždrausta Rusijos laivams ir Rusijos eksploatuojamiems laivams įplaukti į ES uostus, išskyrus atvejus, kai gabenami būtiniausi dalykai, tokie kaip žemės ūkio ir maisto produktai, humanitarinė pagalba, energija.
„Be to, pasiūlysime taikyti draudimą Rusijos ir Baltarusijos kelių transporto vežėjams. Šis draudimas smarkiai apribos Rusijos pramonės galimybes gauti svarbiausių prekių“, – nurodė EK pirmininkė.
Taip pat pasiūlyta daugiau tikslinių eksporto draudimų kvantinių kompiuterių, pažangių puslaidininkių, jautrios technikos ir transporto įrangos srityse. Šių draudimų vertė – 10 mlrd. eurų.
„Toliau silpninsime Rusijos technologinę bazę ir pramoninius pajėgumus“, – sakė U. von der Leyen.
Kaip nurodė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, 62 proc. Rusijos eksporto į ES pernai sudarė angliavandeniliai.
„Jei tikrai norime paveikti Rusijos ekonomiką, štai kur mums reikia žvelgti, – sakė jis. – Ir būtent dėl to diskutuosime kalbėdami apie šį sankcijų paketą.“
Rusiškas anglis būtų lengviau pakeisti nei rusiškas gamtines dujas, nes anglys plukdomos laivais, o tiekėjų pasaulyje yra daug. Vokietijos anglių importuotojų asociacija kovo mėnesį sakė, kad rusiškas anglis būtų galima pakeisti „per kelis mėnesius“.
Naujos tiekimo grandinės
Bruegelio ekonomikos studijų centro analitikai kovą sakė, kad Vokietijoje ir Lenkijoje elektros gamyba ypač priklauso nuo rusiškų anglių, bet „rusiškas anglis galima pakeisti, nes pasaulinės rinkos gerai aprūpinamos ir lanksčios“.
Tačiau analitikai pažymėjo, jog norint pakeisti rusiškų anglių importą „reikės žaibiškai suformuoti naujas tiekimo grandines, kad reikiamo tipo anglys būtų pristatytos ten, kur reikia“.
Pasak jų, „dauguma anglių vartotojų Europoje jau apsirūpina iš skirtingų tiekėjų ir turėtų sugebėti pasinaudoti jau užmegztais ryšiais“, bet pakeitimai reikštų didesnį Europos importo poreikį ir didesnes pasaulines anglių kainas, o tai reikšmingai paveiktų kylančias ir išsivysčiusias ekonomikas, taip pat priklausančias nuo anglių.
ES užsienio reikalų ministrai galėtų priimti naujausią paketą arba per trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančius NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) susitikimus, arba per eilinį susitikimą ateinančios savaitės pradžioje.
Europos Sąjunga koordinuoja sankcijas Maskvai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Vakarų sąjungininkėmis dar nuo Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų pradžios.
Vašingtonas pirmadienį pranešė, kad papildomos baudžiamosios priemonės bus įvestos „šią savaitę“.