Iš viso finansavimą gaus 107 objektai (konkurse dalyvavo 353 projektai. Daugiausia dėmesio bus skiriama TEN-T tinklo keliams. Kai kuriais projektais bus siekiama stiprinti ryšius su Ukraina ir palengvinti importo ir eksporto procesus.
Lėšos bus skiriamos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) – Europos Sąjungos strateginių investicijų į transporto infrastruktūrą priemonę. Visam 2021-2027 m. laikotarpiui ES skyrė 25,8 mlrd. Eur.
Dėmesio akiratyje – TEN-T tinklas
“Daugiau kaip 80 proc. finansavimo bus skirta projektams, kuriuos įgyvendinus transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) bus sukurtas veiksmingesnis, ekologiškesnis ir pažangesnis geležinkelių, vidaus vandenų kelių ir jūrų kelių tinklas”, – rašoma Europos Komisijos pranešime.
ES finansavimas bus teikiamas kaip dotacijos, kurios bus naudojamos visoms projekto išlaidoms bendrai finansuoti.
“Kalbant apie kelių sektorių, kelios ES valstybės narės įdiegs intelektines transporto sistemas ir paslaugas (ITS), visų pirma didesniam transporto saugumui ir efektyvumui užtikrinti skirtas sąveikiąsias ITS (C-ITS)”, – skelbia Europos Komisija.
Finansavimą gaus daug geležinkelių projektų: Brenerio bazinis tunelis, jungiantis Italiją ir Austriją), “Rail Baltica”, jungianti Baltijos šalis ir Lenkiją su likusia Europa, tarpvalstybinis ruožas tarp Vokietijos ir Nyderlandų (Emmerich-Oberhausen), Čekijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Austrijos ir Slovakijos bendrovės, kurios savo traukiniuose įdiegs ERTMS saugos sistemas.
Daugiausia lėšų bus skirta su uostais susijusiems projektams, skirtiems laivams tiekti elektros energiją sausumoje ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Jie bus įgyvendinami Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje.
Taip pat skaitykite: „Rail Baltica“ įgyvendinimui Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė beveik 1 mlrd. Eur
Pagalba Ukrainai ir Moldovai
Dalis lėšų buvo skirta Ukrainai ir Moldovai. Iki 2030 m., remiantis Europos Komisijos TEN-T koridorių plėtros investicijų planu, Ukrainoje turi būti įgyvendinta projektų už 4,45 mlrd. Eur, o tai yra didžiausia suma tarp visų ES Rytų partnerystės šalių. Ukrainos ir Moldovos tarpvalstybiniams ryšiams stiprinti iš pradžių skirta 250 mln. Eur.
“Ypač džiaugiuosi, kad 250 mln. EUR finansavimas bus skirtas Ukrainos, Moldovos ir jų ES kaimyninių šalių Rumunijos, Vengrijos, Slovakijos ir Lenkijos tarpvalstybinėms jungtims stiprinti. Įgyvendinus šiuos projektus bus lengviau transportuoti prekes iš ES į Ukrainą ir priešinga kryptimi ir bus sustiprinti solidarumo koridoriai”, – pasakė už transportą atsakinga Komisijos narė Adina Vălean.
€6.2 bn #CEFTransport funding for a sustainable, efficient & resilient transport network in Europe!
Strong focus on boosting #SolidarityLanes by further improving cross-border connections between & their neighbours
#StandWithUkraine pic.twitter.com/CwwHNyDB5M— Adina Valean (@AdinaValean) June 22, 2023
2021-2027 m. ilgalaikis Europos Sąjungos biudžetas sudaro 2,018 trilijono Eur. Lietuvos planas numato investuoti į tvaresnę elektros energijos gamybą ir energijos kaupimą, plėtoti tvarų judumą, sudaryti palankesnes sąlygas diegti 5G ryšį ir stiprinti socialinę apsaugą.
Bendradarbiavimas: Olga Fomina, Hanna Skrypal