Europos Parlamentas atnaujino ES švarios energijos taisyklių rinkinį ir pasiūlė iki 2030 m. energijos vartojimą ES sumažinti 35 proc., o atsinaujinančių išteklių dalį joje padidinti iki 35 proc.
Europarlamentarai siūlo nustatyti privalomus energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES ir orientacinius tikslus kiekvienai ES valstybei tam, kad 2030 m. jos būtų suvartojama 35 proc. mažiau negu prognozuota remiantis 2007 m. padėtimi. Europos Komisija siūlė energijos vartojimą sumažinti 30 proc.
Parlamentas taip pat pasiūlė pakeisti ES atsinaujinančių išteklių taisykles ir užtikrinti, kad vėliausiai 2030 m. 35 proc. suvartojamos energijos būtų išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių (Europos Komisija siūlė 27 proc.), o transporto sektoriuje iš jų išgauta energija sudarytų 12 proc.
„Jei Europa nori įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kovoti su klimato kaita ir būti perėjimo prie švarios energijos pavyzdžiu, turime daryti daugiau. Parlamentui pavyko sutarti dėl ryžtingesnių 2030 m. tikslų negu siūlė Europos Komisija. Kartu pavyko sustiprinti teisę vartoti savo pasigamintą energiją, taip pat sutarti dėl didesnės transporto ir šildymo sektorių nepriklausomybės nuo iškastinio kuro”, – sakė EP pranešėjas dėl atsinaujinančių išteklių José Blanco Lòpez.
Kelių transporto suvartota energija
Nuo 2021 m. pirmosios kartos biodegalų naudojimas negalėtų viršyti 2017 m. lygio ir 7 proc. galutinio kelių transporto ir geležinkelių sektoriuje suvartotos energijos kiekio. Iki 2021 m. taip pat turėtų būti atsisakyta iš palmių aliejaus pagamintų degalų.
Naujosios kartos biodegalai bei atsinaujinanti neiškastinė energija transporto sektoriuje 2021 m. turėtų sudaryti bent 1,5 proc., o 2030 m. – bent 10 proc., įsitikinę EP nariai. Jie taip pat siūlo įpareigoti iki 2022 m. aprūpinti 90 proc. degalinių elektros įkrovimo stotelėmis.
Europarlamentarai siekia, kad parama energijos gavybai iš biomasės neiškraipytų rinkos ir neskatintų nesubalansuoto biomasės naudojimo, nes ją deginant išskiriamas anglies dvideginis. Jie ragina teikti prioritetą medžio atliekų ir liekanų naudojimui, o ne įprastai medienai.
„Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi energetikos sąjungos dalis, kuri padės pasiekti kovos su klimato kaita tikslus ir padidins konkurencingumą. Tai vienas iš geriausių būdų kovoti su energetiniu skurdu Europoje”, – pažymėjo už energijos vartojimo efektyvumo taisykles atsakingas EP narys Miroslav Poche.
EP nariai siūlo energiją pasigaminantiems vartotojams leisti ja naudotis ir saugoti be papildomų mokesčių, taip pat skatinti vartotojus patiems pasigaminti energijos ir jungtis į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes.
Visos Sąjungos šalys būtų įpareigotos nustatyti savo tikslus, kurie padėtų įgyvendinti minėtus bendruosius ES tikslus, o nuo 2019 m. kas dešimtmetį teikti Europos Komisijai savo energetikos ir klimato kaitos stabdymo planus.
Energijos vartojimo efektyvumo taisyklėms pritarė 485 EP nariai, nepritarė 132, o susilaikė 58. Atsinaujinančių išteklių taisyklėms pritarė 492 europarlamentarai, nepritarė 88, o susilaikė 107. Energetikos sąjungos valdymo taisyklėms pritarė 466 EP nariai, nepritarė 139, o susilaikė 38.
Pritarę visų šių taisyklių pataisoms, europarlamentarai suteikė mandatą savo derybininkams naująsias taisykles suderinti su ES Taryba. Ji jau turi patvirtintą poziciją dėl energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių išteklių ir energetikos sąjungos valdymo.