Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Penktadienį įsigaliojo Ekonominės partnerystės sutartis, kurios tikslas – sukurti laisvosios prekybos zoną, apimančią ne tik daugiau kaip 600 mln. žmonių, bet ir trečdalį viso pasaulio BVP. Strateginės partnerystės sutartis yra pirmasis dvišalis preliminarusis susitarimas tarp ES ir Japonijos – pažymi Europos Komisija.

Beveik penkis šimtmečius po to, kai europiečiai užmezgė pirmuosius prekybos santykius su Japonija, įsigalioja ES ir Japonijos ekonominės partnerystės sutartis, kuri suteiks visiškai naują abipusio prekybos, politinių ir strateginių santykių dimensiją – komentavo Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) po to, kai sutartį patvirtino Europos Parlamentas.

„Balsavimo rezultatas (…) prilygsta panašiam Japonijos nacionalinės asamblėjos anksčiau priimtam sprendimui, todėl baigia sutarties ratifikaciją abiejų partnerių parlamente. Tai leidžia įsigalioti sutarčiai 2019 m. vasario 1 d. – skaItome europa.eu svetainėje.

Galimybė ir iššūkis

Tarp lengvatų verslininkams, be kita ko, yra: didelių sūrio ar vyno muitų (kai kuriais atvejais beveik 30%) panaikinimas, jautienos ir kiaulienos eksporto padidinimas ir muito už Europos Sąjungai svarbius produktus, pavyzdžiui, kosmetiką, drabužius ar chemines medžiagas, panaikinimas.

„ES ir Japonijos susitarimas pagerins sąlygas 180 jau dabar į Japoniją eksportuojančių Lietuvos įmonių ir atvers naujas galimybes daugeliui kitų kompanijų“, – teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Susitarimas pagerins lietuviškų prekių patekimą į aukšta perkamąja galia pasižyminčią Japonijos rinką. Nuo susitarimo taikymo pradžios bus eliminuojama 91 proc. importo muitų ir ilgainiui bus panaikinti muitai visoms pramoninėms prekėms. Visa tai svarbu transporto sektoriui. Tai ne tik naujosios rinkos atvėrimas, bet ir, kaip nurodo ekspertai, atsiranda alternatyva kietam „Brexitui“.

Daugiametės derybos

Nuo 2013 m. vyko derybos dėl sutarties (arba tiksliau dėl dviejų sutarčių – dėl strateginės partnerystės ir ekonominės partnerystės). 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje – gruodžio mėn. pradžioje jos buvo abiejų šalių ratifikuotos.

Strateginės partnerystės sutarties įsigaliojimas reikalauja taip pat ratifikavimo ES valstybėse narėse, tačiau didelė sutarties dalis galės būti laikinai taikoma 2019 m. pradžioje – pažymi Europos Komisija.

Japonija – importas ir eksportas

Japonija yra pirmoji eksporto rinka lietuviškoms prekėms Azijoje. 2017 metais Lietuva į Japoniją eksportavo prekių už 118,8 mln. Eur, iš jų 96 proc. sudarė lietuviškos kilmės eksportas.

Daugiausiai iš Lietuvos į Japoniją 2017 metais buvo eksportuota:

– tabako gaminių,

– optikos prietaisų ir medicinos įrangos,

– diagnostinių reagentų,

– baldų,

– lazerių,

– sraigių,

– pieno miltelių,

– tekstilės.

82 proc. į Japoniją eksportuojančių Lietuvos įmonių yra smulkios ir vidutinės, joms susitarime skiriamas ypatingas dėmesys, numatant specifines nuostatas palengvinančias prekybos sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Susitarimas numato muitų panaikinimą tradiciškai Lietuvai aktualiuose pramonės sektoriuose – baldams, tekstilei, plastiko, cheminiams, farmacijos produktams. Japonija įsipareigojo panaikinti netarifinius prekybos barjerus ir nustatyti verslui palankias importo procedūras, atverti savo viešųjų pirkimų bei paslaugų rinkas.

European Union nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros