„VP TPA Mobile Straßen“ pristato savo sunkvežimius kaip komforto standartą, kuriame integruotos modernios vairavimo bei skaitmeninio valdymo sistemos. Socialiniuose tinkluose transporto priemonės sakomos esą „nameliai ant ratų“.
Nors tokios priemonės dar nėra plačiai paplitusios tolimojo pervežimo sektoriuje, jos tiesiogiai sprendžia vieną iš seniausių šakos iššūkių – vairuotojų poreikį patogumams kelyje. Visuotinėse sąlygose įrengtos kabinos gali tapti reikšmingu žingsniu stiprinant darbo sąlygas ir pritraukiant naujus specialistus.
Portalas Trans.INFO susisiekė su bendrove, kad gautų daugiau informacijos apie sunkvežimių modelius, technines specifikacijas ir diegimo planus.
Vairuotojų komfortas svarbiausias
Nors atlyginimas vis dar išlieka pagrindiniu motyvatoriumi, transporto įmonės vis dažniau siūlo kūrybiškus priedus, kad išlaikytų darbuotojus ir pritrauktų naujus. Kai kurios iniciatyvos yra skirtos stresui mažinti ir vairavimą padaryti patogesnį.
Pavyzdžiui, Lenkijos logistikos bendrovė „Batim“ ilgamečius vairuotojus apdovanojo įmonės automobiliais asmeniniam naudojimui, įvertindama jų lojalumą ir darbo patirtį. Kita Lenkijos įmonė, „TSL Silesia“, pasitraukė į kitą lygį: naujus BMW gavo ekspeditoriai, o vairuotojams pasiūlytos piniginės premijos – taip siekdama gerinti moralę ir santykius sektoriuje.
Kitos įmonės investavo į vairuotojų gerovę per geresnę kabinos įrangą, saugią parkavimo prenumeratą bei patogius darbo grafikus. Bendradarbiaujama su mažais kelionių mikro‑viešbučiais, tokiais kaip Vokietijoje esančios „Roatel“, siūlančiais vairuotojams garantuotas poilsio vietas su tinkama sanitarine įranga – vienu iš visoje Europoje didžiausių iššūkių.
Priedai vairuotojams, kurie tikrai „veikia“
Vairuotojai vis dažniau pirmenybę teikia realiems gyvenimo kokybės pagerinimams, o ne vien šūkiais. Įvairių Europos įmonių tikslas – padaryti tolimojo pervežimo darbą saugesnį, švaresnį ir labiau nuspėjamą, siekiant išlaikyti šį vertingiausią išteklių – vairuotoją.
Vokietijos operatoriai, tarp jų ir tie, kurie priklauso DHL, vis dažniau skelbia fiksuotus grafikus – pavyzdžiui, 38,5 valandų darbo savaitę arba tris pamainas per savaitę – žadėdami vairuotojams „visada žinoti, kada būsite namie“. Kai kurios įmonės apmoka parkavimą ESPORG sertifikuotose aikštelėse, kuriose užtikrinamas apšvietimas, vaizdo stebėjimas, dušai ir maitinimas. Pasak pasaulinės kelių transporto organizacijos IRU, tokios priemonės tiesiogiai gerina vairuotojų saugumą ir morale.
Taip pat skaitykite: „Ne žmonių trūkumas, o darbo sąlygų nuvertinimas“. Kodėl Lietuvoje trūksta sunkvežimių vairuotojų
Kai kurie Vokietijos vežėjai siūlo įmonės butus arba būsto kompensacijas vairuotojams iš užsienio, taip siekiama padėti įsikurti ir jaustis geriau. Vis populiaresnė tampa ir galimybė vežėjams į darbą pasiimti augintinį ar partnerį – tendencija, kurios iki šiol matėme labiausiai Jungtinėse Valstijose. Reikšmingos tampa ir našumo premijos – vietoje pavienių išmokų už registraciją, kai kurios įmonės apdovanoja už saugų vairavimą ar efektyvų degalų naudojimą.
Be to, vairuotojai vertina ne tik kabinos „namelio“ idėją, bet ir funkcijas, kurios palengvina kasdienybę: saugios daiktadėžės, talpūs šaldytuvai, aukštos klasės čiužiniai, geresnė klimato kontrolė ir izoliacija – visa tai padeda efektyviai pailsėti. Kompleksinės mokymo programos – CPC, ADR kursai ir struktūruota karjeros plėtra – taip pat pritraukia jaunus vairuotojus ir skatina patyrusius likti sektoriuje.
Vairuotojų trūkumas Europoje
Europoje transporto įmonės susiduria su nuolatiniu vairuotojų trūkumu. Pasak IRU, 2024 m. neužimtos liko apie 426 tūkst. darbo vietos, nepaisant krovinių kiekio mažėjimo. Problema yra struktūrinė – mažiau nei 5 proc. ES sunkvežimių vairuotojų yra jaunesni nei 25 metai, o reikšminga dalis esamų darbuotojų artėja prie pensijos.
Lietuvoje trūksta apie 10–12 tūkst. profesionalių sunkvežimių vairuotojų. Tai maždaug 12 proc. reikalingų darbo vietų.
Taip pat skaitykite: Vairuotojų trūkumo krizė Lietuvoje: kas kaltas?
Vokietijos pramonės asociacijos prognozuoja 100 tūkst. –120 tūkst. vairuotojų deficitą: kasmet apie 30 tūkst. vairuotojų išeina į pensiją, tiek pat naujų neatsiranda. Dėl šios spragos tiek politiniai sprendimai, tiek vežėjai stengiasi gerinti sektoriaus įvaizdį bei darbo sąlygas.
ES iniciatyvos apima investicijas į saugas ir apsaugotas parkavimo zonas, supaprastintus mokymosi kelius bei programas, kuriomis siekiama pritraukti jaunesnius vairuotojus ir moteris.
Jungtinėje Karalystėje vairuotojų trūkumas išlieka, nepaisant Brexito ir rekordinio sunkvežimių egzaminų išlaikymo skaičiaus 2023 m. Pramoninės asociacijos teigia, kad darbuotojai sensta – apie trečdalis JK sunkvežimių vairuotojų vyresni nei 55 metai. Ilgos darbo dienos, didelė darbuotojų kaita ir ribotos poilsio sąlygos lieka pagrindiniais iššūkiais. Po Brexito darbdaviai susiduria su sudėtingesnėmis užsienio darbuotojų samdymo sąlygomis, todėl dauguma vežėjų kreipiasi į personalo agentūras, kad užpildytų spragas.
Italijoje vyriausybė įvedė 2,5 tūkst. eurų mokymo čekius vairuotojams (18–29 metų) – siekiant pritraukti naujus specialistus į transporto sektorių. Tačiau sektoriaus atstovai įspėja, kad biurokratija ir nepalanki darbų sąlygų reputacija išlieka didžiausiomis kliūtimis. Vežėjai taip pat reikalauja geresnės mokymo paramos ir didesnių pastangų įtraukti moteris.
Lenkijoje transporto sektorius susiduria su gilia krize: tūkstančiai mažų transporto įmonių jau sustabdė veiklą dėl aukštų eksploatavimo išlaidų, mažėjančios paklausos ir vairuotojų trūkumo. Išlaikymo, draudimo ir kreditų našta privertė daugelį vežėjų mažinti parkus arba išeiti iš rinkos. Šis trūkumas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių ir vis dar labai apsunkina sektoriaus padėtį.
