- „Shiftmove“ išanalizavo 181 620 degalų pirkimo operacijų Vokietijoje per 90 dienų laikotarpį.
- Po vidurdienio dyzelinas buvo vidutiniškai 3,81 proc., o benzinas – 4,43 proc. brangesni nei ryte.
- Palankiausias laikas degalams pildyti buvo nuo 9.45 iki 11.45 val.
- Didžiausiuose transporto priemonių parkuose apskaičiuotas galimas metinis sutaupymas siekė 119–209 tūkst. Eur
„Shiftmove“ tyrimas apėmė 181 620 realių degalų pildymo operacijų Vokietijos automobilių parkuose per 90 dienų. Duomenys parodė nuoseklų dėsningumą: kiekvieną analizuotą dieną vidutinė degalų kaina popietę buvo didesnė nei ryte. Dyzelinas vidutiniškai buvo 3,81 proc., o benzinas – 4,43 proc. brangesni.
Mažiausia dyzelino kaina dažniausiai buvo fiksuojama apie 10.15 val. Apskritai palankiausias laikas degalams pildyti buvo nuo 9.45 iki 11.45 val.
Vėliau kainos kilo gana sparčiai. Analizuojant duomenis 15 minučių intervalais nustatyta, kad 10.15 val. dyzelinas vidutiniškai buvo 5,5 cento už litrą pigesnis nei vidurnaktį. Nuo 12 val. dyzelino kaina padidėdavo maždaug 14,5 cento už litrą ir aukščiausią lygį pasiekdavo apie 12.30 val. Benzino kaina tuo pačiu laikotarpiu išaugdavo maždaug 10,8 cento už litrą.
Automobiliui, kurio degalų bako talpa siekia 50 litrų, skirtumas tarp palankiausio rytinio laiko ir popietinio kainų piko gali reikšti apie 7 eurus per vieną pildymą.
Kas lemia staigų kainų šuolį apie vidurdienį?
Svarbų vaidmenį čia atlieka Vokietijoje pakeistos degalų kainų nustatymo taisyklės. Nuo 2026 m. balandžio 1 d. degalinės gali didinti kainas tik kartą per parą – 12 val. Tuo metu kainas mažinti jos gali bet kuriuo paros metu.
Praktiškai tai reiškia, kad rytais degalų kainos palaipsniui mažėja ir iki vidurdienio pasiekia žemesnį lygį. Apie 12 val. jos smarkiai šokteli.
Todėl Vokietijoje degalų pildymo laikas dabar svarbesnis nei anksčiau. Vis dėlto šis mechanizmas būdingas būtent Vokietijos rinkai, todėl jo nereikėtų automatiškai taikyti kitose šalyse.
Panašią tendenciją rodo ir „ADAC“ duomenys. Išanalizavusi kainas daugiau kaip 14 tūkst. Vokietijos degalinių, organizacija taip pat nustatė, kad pigiausia degalus pilti prieš vidurdienį, o po 12 val. kainos aiškiai kyla. „ADAC“ skaičiavimu, vidutinis skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio paros laiko siekė 18,4 cento už litrą dyzelino ir 14,6 cento už litrą E10 benzino.
Dideliuose parkuose keli centai virsta šimtais tūkstančių eurų
Kelių ar keliolikos centų skirtumas vieno pildymo metu gali atrodyti nedidelis. Tačiau kai kalbame apie šimtus ar tūkstančius transporto priemonių, masto efektas tampa reikšmingas.
„Shiftmove“ analizavo didelius automobilių parkus, kuriuose buvo nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. transporto priemonių. Kai kuriuose iš jų rytais buvo atliekama tik maždaug pusė visų degalų pildymų.
„Shiftmove“ skaičiavimu, perkėlus popietinius pildymus į rytą, kai kainos mažesnės, teorinė maksimali metinio taupymo galimybė šiuose parkuose siektų nuo 119 tūkst. iki 209 tūkst. eurų, priklausomai nuo parko dydžio.
Svarbu pabrėžti, kad tai nėra garantuotas sutaupymas. Šis rezultatas grindžiamas prielaida, jog dalį degalų pildymų galima perkelti į kitą laiką nepakenkiant kasdienėms operacijoms.
Vidutiniai parkai šia galimybe pasinaudoja rečiau
Panašių galimybių yra ir mažesnėse įmonėse. Iš 126 analizuotų bendrovių, turinčių nuo 80 iki 120 transporto priemonių, 83 rytais vykdė tik apie 39 proc. visų degalų pildymų.
Tai reiškia, kad vienas šios grupės automobilių parkas teoriškai galėjo sutaupyti apie 2 tūkst. eurų per metus.
Kitokia padėtis buvo aštuoniose bendrovėse, kurios jau buvo nustačiusios konkrečias degalų pildymo taisykles. Jose apie 76 proc. apsilankymų degalinėse teko rytinėms valandoms, todėl likusi teorinė taupymo galimybė sumažėjo iki maždaug 1 tūkst. eurų per metus.
Yra įmonių, kurios jau daugiausia degalų pila rytais
„Shiftmove“ pateikia ir automobilių parkų, kuriuose degalų pildymas sąmoningai perkeltas į ankstesnį paros metą, pavyzdžių. Maisto produktų platinimo įmonės, turinčios 110 transporto priemonių, 83 proc. degalų pildymų atliko iki 12 val. Energetikos bendrovėje, kurios parką sudarė beveik 100 transporto priemonių, šis rodiklis siekė 75 proc.
Dideliuose pristatymo ir techninio aptarnavimo įmonių parkuose, kuriuose maršrutai yra pastovūs, rytinių pildymų dalis sudarė 74–85 proc. Tai rodo, kad pasikartojančiuose maršrutuose, iš anksto gerai suplanavus darbą, degalų pildymo taisyklės gali tapti realia išlaidų valdymo priemone.
Pigiausias laikas ne visada tinka maršrutui
Tyrimo rezultatai nereiškia, kad vežėjas turėtų visą transporto planą derinti prie degalų kainos. Vežant krovinius pirmiausia būtina laikytis pristatymo grafikų ir laiko langų, nepažeisti vairuotojų darbo ir poilsio režimo, laikytis numatytų sustojimų bei atsižvelgti į degalinių prieinamumą maršrute. Papildomi kilometrai ar laukimas dėl pigesnių degalų gali kainuoti daugiau nei sutaupoma už litrą.
Todėl degalų pildymą pagal paros metą verta planuoti tik tada, kai tai galima įtraukti į esamą planą nesukeliant papildomų kilometrų ar prastovų.
Svarbi ir degalinės vieta. „Shiftmove“ analizė 15 minučių intervalais buvo paremta ne prie greitkelių esančių degalinių duomenimis, todėl jos rezultatų nereikėtų tiesiogiai taikyti greitkelių degalinėms.
Degalų kortelių duomenys padeda rasti taupymo rezervą
Svarbiausia tyrimo išvada – ne vien siūlymas degalus pilti iki vidurdienio.
Automobilių parkų valdytojams svarbiau išanalizuoti savo duomenis: kada transporto priemonės dažniausiai pildo degalus, kokie kainų skirtumai susidaro tarp degalinių ir kiek degalų nuperkama tuo metu, kai jų kaina yra didžiausia.
„Shiftmove“ pabrėžia, kad dideliame parke net nedideli kainų skirtumai per metus gali virsti reikšmingomis sumomis.
Kartu šie skaičiavimai pirmiausia parodo teorinę taupymo galimybę. Realus rezultatas priklausys nuo to, kiek pildymų iš tikrųjų bus galima perkelti į kitą laiką nekeičiant maršruto, nepažeidžiant vairuotojų darbo ir poilsio režimo ir nesutrikdant krovinių vežimo.
