Svarbiausia informacija:
- Prancūzijos žvejai, protestuodami prieš brangstantį dyzeliną, blokavo uostus ir degalų terminalus.
- Prancūzijos vyriausybė tikslines pagalbos degalams priemones pratęsė iki 2026 m. pabaigos, o žvejams pažadėjo papildomų sprendimų.
- Lenkijos vežėjai siūlo įvesti „profesionalų kurą“ – mechanizmą, kuris leistų iš dalies susigrąžinti į degalų kainą įskaičiuotus mokesčius.
- Vokietijos BGL skaičiuoja, kad dėl pastarojo kainų šuolio vieno sunkvežimio eksploatacija vežėjui gali pabrangti 1,8 tūkst. eurų per mėnesį.
- Ispanijos CETM vertinimu, nuo spalio vienai transporto priemonei degalai gali kainuoti maždaug 720 eurų daugiau kas mėnesį.
Brangstantys degalai transporto įmonėms tampa vis didesne finansine našta. Prancūzijoje nepasitenkinimas jau virto protesto akcijomis, o kitose Europos šalyse vežėjų organizacijos ragina vyriausybes mažinti mokesčius, pratęsti kompensacijas ir kurti mechanizmus, kurie leistų susigrąžinti dalį dyzelino kainos.
Įtampą didina ir sukrėtimai pasaulio energijos rinkoje. Savaitės pradžioje „Brent“ naftos kaina pakilo iki 109 dol. už barelį, rinkai reaguojant į naujus žaliavos tiekimo iš Artimųjų Rytų sutrikimus.
Prancūzijos žvejai blokavo uostus ir degalų terminalus
Ryškiausia reakcija į degalų kainų šuolį kilo Prancūzijoje. Šalies pietuose žvejai pastarosiomis dienomis blokavo Nicos ir Grau-du-Roi uostus bei patekimą į degalų terminalą Frontignane. Anksčiau protesto akcija surengta ir prie Fos-sur-Mer terminalo.
Frontignane kelios dešimtys žvejų neleido pravažiuoti autocisternoms, o per ankstesnę akciją į vietą buvo iškviestos teisėsaugos pajėgos. Protestuotojai reikalavo mažinti degalų kainą ir imtis priemonių, kurios leistų išlaikyti veiklą pelningą.
Prancūzijos vyriausybė žvejams skirtą paramą degalams padidino nuo 25 iki 35 centų už litrą. Tačiau sektoriaus atstovai šį sprendimą įvertino kaip nepakankamą ir pareikalavo ilgalaikių priemonių.
Po susitikimų su sektoriaus atstovais jūrų reikalų ir žuvininkystės ministrė Catherine Chabaud pažadėjo paramos dydį susieti su degalų kainų pokyčiais. Likvidumo sunkumų patiriančioms įmonėms taip pat pasiūlytos beprocentės paskolos, kuriomis jos galėtų pasinaudoti laukdamos paramos išmokų. Po šių pažadų protestuotojai sutiko nutraukti blokadas.
Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu taip pat paskelbė, kad tikslinės priemonės, skirtos didelių degalų kainų poveikiui sušvelninti, bus pratęstos iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės teigimu, jos turėtų padėti apsaugoti ekonominę veiklą, darbo vietas ir augimą labiausiai krizės paveiktuose sektoriuose.
Brangstantys degalai priminė „geltonųjų liemenių“ protestus
Degalų kainų augimas Prancūzijoje vėl priminė 2018 m. prasidėjusius „geltonųjų liemenių“ protestus, kurių viena iš tiesioginių priežasčių buvo didėjusios benzino ir dyzelino kainos. Socialiniuose tinkluose vėl plinta raginimai mobilizuotis.
Dažniausiai minima spalio 17 d., tačiau kol kas nėra pagrindo ją vadinti oficialia nacionalinio protesto data.
„Le Monde“ nustatė, kad dalis plačiai platinamos medžiagos paskelbta iš naujai sukurtų socialinių tinklų paskyrų. Už šių raginimų šiuo metu nestovi aiškiai atpažįstama „geltonųjų liemenių“ judėjimo organizacija. Vaizdo įrašo, nuo kurio, kaip teigiama, prasidėjo raginimų protestuoti spalio 17 d. sklaida, autorius vėliau paskelbė kol kas atsisakantis planų rengti demonstraciją.
Vis dėlto augančios degalų išlaidos vėl tapo svarbia Prancūzijos viešosios diskusijos tema. „Polskie Radio“ cituojamais duomenimis, degalai šalyje kainuoja apie 2–2,5 Eur už litrą, o gyventojų perkamosios galios klausimas vėl atsidūrė dėmesio centre.
Prancūzija iš kitų nagrinėjamų Europos rinkų kol kas išsiskiria reakcijos forma: Lenkijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje transporto organizacijos daugiausia reikalauja mokestinių lengvatų ir kompensacijų, o Prancūzijoje nepasitenkinimas jau virto blokadomis. Kol kas protestuoja daugiausia žvejai, o platesnė „geltonųjų liemenių“ mobilizacija nėra patvirtinta.
Lenkija: vežėjai siūlo „profesionalų kurą“
Lenkijoje gatvių protestų kol kas nėra, tačiau transporto sektoriaus spaudimas stiprėja. Vakarų Pomeranijos kelių vežėjų asociacija (ZSPD) kreipėsi į infrastruktūros ministrą ir pasiūlė įvesti vadinamąjį „profesionalų kurą“.
Pagal siūlomą modelį licencijuoti vežėjai galėtų susigrąžinti dalį į dyzelino kainą įskaičiuotų mokesčių, įskaitant dalį akcizo, degalų ir emisijų mokesčių.
Jeigu nuolatinio mechanizmo sukūrimas užtruktų, ZSPD siūlo laikiną sprendimą – tiesioginę subsidiją už kiekvieną dyzelino litrą, panašią į ūkininkams taikomą paramos modelį.
Vežėjai taip pat prašo laikinai sumažinti dalį rinkliavų ir leisti įmonėms, kurių finansinę padėtį pablogino staigus degalų kainų augimas, atidėti socialinio draudimo įmokų bei mokesčių mokėjimą.
ZSPD skaičiavimu, dyzelinas jau sudaro 35–40 proc. transporto įmonių veiklos sąnaudų.
Savo pasiūlymų paketą pateikė ir Ščecino Šiaurės prekybos rūmai. Organizacija siūlo laikinai sumažinti fiskalinę degalų kainos dalį, sukurti tikslinę pagalbos priemonę daug degalų sunaudojančioms įmonėms, sudaryti galimybes atidėti mokestinių ir kitų viešųjų prievolių vykdymą bei didinti degalinių kainodaros skaidrumą.
Vokietija: vieno sunkvežimio išlaidos gali išaugti 1,8 tūkst. Eur per mėnesį
Panašių priemonių reikalauja ir Vokietijos vežėjai. Federalinė krovinių vežimo, logistikos ir atliekų tvarkymo asociacija (BGL) dėl situacijos kreipėsi tiesiogiai į kanclerį Friedrichą Merzą.
BGL duomenimis, nuo pastarojo įtampos Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimo dyzelino kaina Vokietijoje padidėjo maždaug 60 centų už litrą be mokesčių.
Asociacijos skaičiavimu, jei sunkvežimis per mėnesį nuvažiuoja 10 tūkst. km ir sunaudoja apie 3 tūkst. litrų degalų, vienos transporto priemonės eksploatacijos išlaidos per mėnesį padidėja maždaug 1,8 tūkst. Eur.
50 transporto priemonių parkui tai reikštų apie 90 tūkst. Eur papildomų išlaidų per mėnesį arba 1,08 mln. Eur per metus.
BGL taip pat siūlo Vokietijoje įvesti profesionaliam transportui skirtą dyzelino kompensavimo mechanizmą. Organizacija atkreipia dėmesį į Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Italijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje taikomus modelius, pagal kuriuos nustatytus kriterijus atitinkančios įmonės gali susigrąžinti dalį į degalų kainą įskaičiuotų mokesčių.
Vokietijos asociacija taip pat siekia pakeitimų, susijusių su CO2 išmetimo sąnaudomis. PVM degalams mažinimo ji nelaiko veiksmingu sprendimu įmonėms, galinčioms šį mokestį susigrąžinti.
Ispanija: degalų sąnaudos gali išaugti 720 Eur per mėnesį
Ispanijos transporto sektorius taip pat ruošiasi tolesniam sąnaudų augimui. Ispanijos degalinių verslininkų konfederacija (CEEES) prognozuoja, kad nuo spalio 1 d. vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Pirėnų pusiasalyje ir Balearų salose gali padidėti 24,2 cento už litrą.
Ispanijos krovinių vežimo konfederacija (CETM) apskaičiavo, kad sunkvežimiui, per mėnesį sunaudojančiam apie 3 tūkst. litrų dyzelino, toks kainos pokytis reikštų apie 720 Eur papildomų išlaidų per mėnesį, arba daugiau kaip 8,6 tūkst. Eur per metus.
CETM ragina vyriausybę pratęsti paramą degalams, kurios galiojimas turėtų baigtis rugsėjo pabaigoje. Organizacija taip pat pasisako už privalomą mechanizmą, leidžiantį koreguoti vežimo kainą atsižvelgiant į dyzelino sąnaudų pokyčius.
CETM teigimu, susilpninus šį mechanizmą, su degalų kainų svyravimais susijusi rizika vėl tektų vežėjams, nors transporto įmonės šių išlaidų tiesiogiai kontroliuoti negali.
