Svarbiausia trumpai:
- Lietuvoje dyzelinas kainavo 2,18 Eur už litrą – 45 centais daugiau nei Lenkijoje ir 18 centų daugiau nei Latvijoje.
- ES vidutinė kaina sumažėjo iki 2,09 Eur už litrą, tačiau vis dar buvo 28 proc. didesnė nei vasario pabaigoje.
- Europos dyzelino importas smarkiai sumažėjęs, o Prancūzijoje ir Šveicarijoje jau teko naudoti strategines atsargas.
Lietuvoje dyzelinas brangesnis nei kaimyninėse rinkose
Naujausioje lapkričio 13 d. paskelbtoje IRU degalų rinkos apžvalgoje nurodoma, kad vidutinė svertinė dyzelino kaina ES per pirmąsias dvylika lapkričio dienų sumažėjo daugiau kaip 4 proc. – iki 2,09 Eur už litrą.
Tai žemiausias rodiklis nuo rugsėjo pradžios ir maždaug 8 proc. mažiau nei rugsėjį pasiektas rekordas. Vis dėlto, palyginti su vasario 27 d., dyzelinas Europoje tebėra 28 proc. brangesnis.
Lietuvoje situacija mažiau palanki nei daugelyje aplinkinių rinkų. IRU duomenimis, lapkričio 12 d. litras dyzelino šalyje vidutiniškai kainavo 2,18 Eur. Tai daugiau nei ES vidurkis ir daugiau nei Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje.

Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumas siekė 45 centus už litrą, arba maždaug 26 proc. Lenkijoje dyzelinas buvo pigesnis. Tai reiškia, kad perkant 1 000 litrų degalų Lietuvoje būtų sumokama apie 450 Eur daugiau nei Lenkijoje, neįvertinus individualių vežėjų nuolaidų ir PVM susigrąžinimo.
Toks skirtumas ypač aktualus tarptautinius pervežimus vykdančioms Lietuvos įmonėms, kurių maršrutai driekiasi per Lenkiją ir Vakarų Europą. Degalų pirkimo vieta gali turėti reikšmingos įtakos reisų savikainai.
Lenkija, kurioje dyzelinas kainavo 1,73 Eur už litrą, buvo viena pigiausių ES rinkų. IRU pažymi, kad žemesnę kainą šioje šalyje, kaip ir Ispanijoje bei Kroatijoje, padeda palaikyti nacionalinės priemonės.
Brangiausias dyzelinas buvo Danijoje – 2,44 Eur už litrą, Suomijoje – 2,37 Eur, Nyderlanduose – 2,36 Eur ir Belgijoje – 2,34 Eur.
Kodėl nafta pinga greičiau nei dyzelinas?
Nors pastarosiomis savaitėmis naftos kainos pastebimai sumažėjo, dyzelino rinkoje pokyčiai vyksta gerokai lėčiau.
IRU duomenimis, fizinėje rinkoje parduodamos Šiaurės jūros naftos kaina nuo spalio 8 d. pasiekto 136 JAV dolerių už barelį piko iki lapkričio 11 d. sumažėjo iki maždaug 93 JAV dolerių. Tai beveik trečdalio kritimas. Tuo metu dyzelino kainos sumažėjo gerokai mažiau.
Pagrindinė priežastis – skirtinga žalios naftos ir jau perdirbtų degalų pasiūlos situacija.
Spalį Artimųjų Rytų naftos eksportas pasiekė 15 mln. barelių per dieną, arba 82 proc. prieš karą buvusio lygio. Tačiau naftos produktų eksportas iš regiono, nors ir padidėjo iki 2,6 mln. barelių per dieną, vis dar buvo 44 proc. mažesnis nei vasarį.
Be to, spalį grynasis dyzelino eksportas iš Artimųjų Rytų siekė vos 560 tūkst. barelių per dieną – 760 tūkst. mažiau nei prieš metus.
Tiekimą riboja ne tik transportavimo sunkumai, bet ir naftos perdirbimo gamyklų veiklos sutrikimai. Po spalio 27 d. išpuolio prieš Saudo Arabijos „Ras Tanura“ gamyklą neveikiančių arba sustabdytų perdirbimo pajėgumų apimtis regione pasiekė apie 1,5 mln. barelių per dieną.
Europa importuoja mažiau dyzelino, o atsargos senka
Europai sudėtinga kompensuoti sumažėjusį tiekimą iš tradicinių šaltinių. IRU analizėje nurodoma, kad spalį Europos EBPO valstybių grynasis dyzelino importas sumažėjo iki 520 tūkst. barelių per dieną – daugiau nei perpus, palyginti su ankstesniais metais.
Pasikeitė ir tiekėjų struktūra. Rugpjūtį dyzelino bei gazolio tiekimas iš Saudo Arabijos sumažėjo nuo 192 tūkst. iki 20 tūkst. barelių per dieną, o iš Eurazijos – nuo 253 tūkst. iki 89 tūkst. barelių.
Didelę dalį trūkstamų kiekių Europai tiekė Amerikos regiono šalys, tačiau ir jų galimybės ribotos. Spalį JAV dyzelino eksportas sumažėjo iki 1,3 mln. barelių per dieną – žemiausio lygio per aštuonis mėnesius.
Kinijos grynasis benzino, dyzelino ir aviacinių degalų eksportas nuo rugsėjo iki spalio sumažėjo nuo 900 tūkst. iki 400 tūkst. barelių per dieną.
Kartu mažėjo paklausa. Rugsėjį kelių transportui skirto dyzelino tiekimas Europos EBPO rinkoje buvo 4 proc. mažesnis nei prieš metus, o Italijoje ir Ispanijoje sumažėjo maždaug 7 proc. Tai rodo, kad rinkos pusiausvyra iš dalies atkuriama ne vien didinant pasiūlą, bet ir mažėjant vartojimui.
Prancūzijoje trūksta degalų, Šveicarija naudoja avarines atsargas
Tiekimo įtampa jau turi apčiuopiamų pasekmių kai kuriuose Europos regionuose.
Lapkričio 11 d. Prancūzijos Grand Est regione apie 19 proc. degalinių pranešė apie degalų trūkumą. Viena priežasčių – žemas Reino vandens lygis, apsunkinantis naftos produktų gabenimą vidaus vandenų transportu ir degalų terminalų atsargų papildymą.
Lapkričio 13 d. Reino vandens lygio matavimo rodmuo ties Kaubu siekė apie 60 centimetrų – vos kiek daugiau nei trečdalį šiai datai būdingo vidutinio rodmens.
Šveicarijoje padėtis taip pat įtempta. Spalio 23 d. šalis leido naudoti iki 45 tūkst. kubinių metrų privalomųjų dyzelino atsargų. Iki lapkričio 13 d. jau buvo panaudoti maždaug du trečdaliai šio numatyto kiekio.
Prancūzijoje strateginių atsargų dyzelinas nuo lapkričio pradžios platintojams parduodamas už savikainą. Tai padėjo per dvylika dienų sumažinti degalų kainą 21 centu už litrą, tačiau padidėjusi paklausa kai kuriose vietovėse dar labiau apsunkino tiekimą.
Platesniu mastu dvylika ES valstybių spalio 29 d. įsipareigojo iki sausio pabaigos pateikti rinkai 42,6 mln. barelių avarinių atsargų, įskaitant 20,5 mln. barelių dyzelino.
Žiema gali dar labiau padidinti spaudimą
Rinkai artėja papildomas išbandymas – šildymo sezonas. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad vėstant orams didės šildymui naudojamų naftos produktų paklausa. Kadangi jie ir kelių transporto dyzelinas priklauso tai pačiai vidutinių distiliatų grupei, didesnė šildymo kuro paklausa gali sustiprinti konkurenciją dėl perdirbimo pajėgumų ir degalų atsargų.
IEA duomenimis, rugsėjį Vokietijoje ne kelių transportui skirto gazolio, įskaitant šildymo kurą, tiekimas buvo 44 proc. mažesnis nei prieš metus. Agentūra tikisi, kad žiemą šio kuro pirkimas atsigaus.
Papildomą neapibrėžtumą kelia ir nacionalinių paramos priemonių galiojimo pabaiga. Austrijoje, Čekijoje, Kipre ir Švedijoje dalis priemonių numatyta iki lapkričio 30 d., o Ispanijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje – iki gruodžio 31 d.
Tai nereiškia, kad visose šiose šalyse degalai automatiškai pabrangs, tačiau vežėjams svarbu stebėti galimus mokesčių ir kainų pokyčius.
Kada dyzelino rinkoje galima tikėtis palengvėjimo?
IEA prognozuoja, kad paskutinį 2026 m. ketvirtį pasaulinėje dyzelino rinkoje gali susidaryti nedidelis, apie 20 tūkst. barelių per dieną, pasiūlos perteklius. 2027 m. pirmąjį ketvirtį gazolio perteklius galėtų padidėti iki 460 tūkst. barelių per dieną, tačiau antrąjį ketvirtį vėl prognozuojamas nedidelis deficitas.
Agentūros vertinimu, net ir laikinai išaugus pasiūlai nepavyks greitai atkurti nuo karo pradžios sumažėjusių atsargų. Todėl reikšmingesnis rinkos įtampos atslūgimas geriausiu atveju galimas tik 2027 m. antroje pusėje.
Papildomą riziką kelia išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, istoriškai žemos JAV distiliatų atsargos ir galimi Kinijos degalų eksporto apribojimai.
Lietuvos vežėjams ši prognozė reiškia, kad planuojant 2027 m. transporto biudžetus verta vertinti ne tik dabartinį dyzelino kainų kritimą, bet ir galimus tiekimo sutrikimus bei skirtingą kainų dinamiką Europos šalyse.
Mažėjančios degalų kainos suteikia trumpalaikį palengvėjimą, tačiau tiekimo stabilumas ir galimybė padengti išaugusias veiklos sąnaudas išlieka dviem atskirais iššūkiais.
Šaltinis: Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) 2026 m. lapkričio 13 d. rinkos analizė „Diesel: prices ease, supply doesn’t“, paremta IRU, IEA, „Xavvy“, „Upply“ ir kitų rinkos duomenų šaltinių informacija.









