Tanklaivių įkainiai muša rekordus: dyzelino kainoms – dar vienas smūgis

Šiuos duomenis spalio 7 d. paskelbtoje analizėje pateikė banko „ING“ vyresnysis transporto ir logistikos sektoriaus ekonomistas Rico Lumanas. Analizėje remiamasi laivybos rinkos tyrimų bendrovės „Clarksons“ duomenimis.

Kodėl tanklaivių įkainiai pasiekė rekordines aukštumas?

Pasak „ING“, rekordinį naftos gabenimo kainų šuolį lėmė kelios vienu metu susiklosčiusios aplinkybės. Svarbiausia jų – užsitęsęs karas su Iranu ir dėl jo sutrikusi laivyba strategiškai svarbiuose Artimųjų Rytų jūrų keliuose.

Didelių trikdžių patiriama Ormūzo ir Bab al Mandabo sąsiauriuose bei Adeno įlankoje. Siekdami užtikrinti naftos tiekimą, prekybininkai skuba rezervuoti tanklaivius, ieško alternatyvių maršrutų bei tiekėjų ir didina naftos importą iš Jungtinių Valstijų.

Dalis krovinių gabenama saugomu koridoriumi Omano vandenyse arba alternatyviais maršrutais, leidžiančiais išvengti labiausiai sutrikusios laivybos ruožų. Taip pat dažniau pasitelkiamas naftos perkrovimas iš vieno laivo į kitą. Papildomą finansinę naštą laivų operatoriams sudaro itin išaugusios draudimo įmokos už plaukimą karo rizikos zonose.

Padėtį sunkina ir ribota tanklaivių pasiūla. 2022–2023 m. naujų laivų užsakymų buvo rekordiškai mažai, o dalis senesnių tanklaivių perėjo į vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną.

„ING“ duomenimis, naftos gabenimo tarifai šiuo metu yra didesni nei bet kada anksčiau. Ypač sparčiai brango gabenimas „Suezmax“ klasės tanklaiviais ir itin dideliais žaliavinės naftos tanklaiviais (VLCC), galinčiais gabenti iki 2 mln. barelių naftos.

Naftos gabenimas pabrango daugiau kaip 17 kartų

Transportavimo sąnaudų augimą geriausiai atskleidžia naftos gabenimo iš Saudo Arabijos į Europą pavyzdys.

2025 m. vieno barelio žaliavinės naftos gabenimas iš Ras Tanūros uosto Saudo Arabijoje į Roterdamą kainavo apie 2 JAV dolerius. 2026 m. rugsėjį šio maršruto įkainis jau viršijo 35 JAV dolerius už barelį. Taigi per palyginti trumpą laiką gabenimo kaina išaugo daugiau kaip 17 kartų.

Tuo pat metu naftos perdirbimo įmonės dirba su itin didelėmis maržomis. Europoje dyzelino ir žaliavinės naftos kainų skirtumas, naudojamas perdirbimo pelningumui vertinti, šiuo metu yra maždaug 2,5 karto didesnis nei 2025 m. vidurkis.

„ING“ skaičiavimais, išaugusios gabenimo sąnaudos ir perdirbimo maržos kartu gali padidinti dyzelino litro kainą prieš mokesčius daugiau kaip 50 JAV centų. Tai analitinis šių veiksnių poveikio įvertinimas, o ne prognozė, kad visose degalinėse kainos padidės būtent tokia suma.

Brangsta ir jau perdirbtų naftos produktų, įskaitant dyzeliną, gabenimas. Šiuos produktus transportuojančių tanklaivių pajamos, palyginti su 2025 m., patrigubėjo, nors jų augimas buvo mažesnis nei žaliavinę naftą gabenančių laivų.

Naftos kainos išlieka gerokai didesnės nei pernai

Prie spaudimo degalų kainoms prisideda ir brangi žaliavinė nafta.

JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, 2026 m. rugsėjį vidutinė „Brent“ rūšies naftos neatidėliotinų sandorių kaina siekė 114,16 JAV dolerio už barelį. Palyginti, 2025 m. vidutinė kaina buvo 69,14 JAV dolerio. Spalio 6 d. „Brent“ nafta kainavo 125,44 JAV dolerio už barelį.

Vis dėlto ateities sandorių rinkoje tikimasi nuosaikesnių kainų. EIA prognozuoja, kad 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinė „Brent“ kaina sieks apie 105 JAV dolerius, o 2027 m. sumažės iki maždaug 84 JAV dolerių už barelį.

Tačiau naftos produktų tiekimas tebėra smarkiai sutrikęs. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) rugsėjo ataskaitoje nurodė, kad naftos srautai per Ormūzo sąsiaurį išliko gerokai apriboti, o dyzelino ir gazolio eksportas iš Persijos įlankos sudarė vos maždaug ketvirtadalį prieš karą buvusio lygio.

Agentūros vertinimu, visiško tiekimo atsigavimo nereikėtų tikėtis anksčiau kaip 2027 m.

Europos transporto sektoriui tai ypač aktualu, nes žemynas yra priklausomas nuo importuojamo dyzelino. Kaip jau rašėme, dalis degalų Europą pasiekia iš tiekėjų, nutolusių net per 19 tūkst. kilometrų. Ilgėjant tiekimo maršrutams, didėja ir transportavimo sąnaudos.

Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje artėja prie 2 svarų sterlingų už litrą

Pasaulinės naftos rinkos pokyčiai jau atsispindi ir degalinių kainose.

Jungtinėje Karalystėje savaitę, prasidėjusią spalio 5 d., vidutinė dyzelino kaina pasiekė 199,52 penso už litrą. Remiantis šalies vyriausybės skelbiamais duomenimis, tai aukščiausias rodiklis nuo oficialios statistikos rinkimo pradžios.

Metų pradžioje dyzelino litras kainavo 144,19 penso. Vadinasi, nuo metų pradžios jis pabrango 55,33 penso, arba maždaug 38,4 proc.

Kaip jau skelbėme, dyzelino kaina Jungtinėje Karalystėje jau kelias savaites artėjo prie simbolinės 2 svarų sterlingų už litrą ribos. Naujausi duomenys rodo, kad ši riba beveik pasiekta.

Vežėjams toks kainų augimas reiškia didesnes kasdienes veiklos sąnaudas, ypač vykdant tarptautinius pervežimus, kuriuose degalai sudaro reikšmingą išlaidų dalį.

Ar tanklaivių įkainiai ir degalų kainos netrukus mažės?

„ING“ analitikai perspėja, kad greito tanklaivių gabenimo tarifų mažėjimo tikėtis nereikėtų.

Nors naujų žaliavinės naftos tanklaivių užsakymų portfelis šiemet padvigubėjo – nuo 14 iki 28 proc. dabartinio laivyno dydžio, dauguma užsakytų laivų rinką pasieks tik 2028–2029 m.

Tai reiškia, kad artimiausiu metu papildomų tanklaivių pasiūla išliks ribota. Be to, kai nauji laivai bus pristatyti, dabartinis rinkos pakilimas jau gali būti pasibaigęs.

Anot „ING“, tolesnė padėtis pirmiausia priklausys nuo geopolitinių įvykių ir konflikto Artimuosiuose Rytuose eigos. Net ir pasikeitus rinkos sąlygoms, tanklaivių gabenimo tarifai gali išlikti aukšti ir 2027 m.

Ką brangstantis dyzelinas reiškia kelių transporto įmonėms?

Vežėjams svarbu įvertinti, kad dyzelino kainas lemia ne vien žaliavinės naftos kaina. Net jai sumažėjus, degalai gali išlikti brangūs dėl didelių gabenimo sąnaudų, perdirbimo maržų ir sutrikusios tiekimo grandinės.

Transporto įmonėms ypač svarbu laiku peržiūrėti degalų sąnaudų valdymą ir sutartinius tarifų koregavimo mechanizmus.

Pirmiausia verta įvertinti sutartyse su klientais numatytas degalų kainų indeksavimo sąlygas. Jos gali padėti greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir sumažinti riziką, kad staigus dyzelino brangimas neigiamai paveiks vežimo paslaugų pelningumą.

Ne mažiau svarbus ir kasdienis degalų vartojimo efektyvumas. Sąnaudas gali padėti mažinti tinkamas maršrutų planavimas, vairuotojų mokymai, variklio veikimo tuščiąja eiga kontrolė ir tinkamo padangų slėgio palaikymas. Papildomų galimybių ilgalaikėje perspektyvoje gali suteikti ir alternatyvios transporto technologijos.

Kol kas rinkos signalai rodo, kad brangus dyzelinas gali išlikti vienu svarbiausių iššūkių Europos kelių transporto sektoriui. Todėl vežėjams teks ne tik stebėti naftos kainas, bet ir atidžiau valdyti degalų sąnaudas bei su jomis susijusią finansinę riziką.