Sprendimas leidžiantis vairuotojui pasinaudoti dviem iš eilės sutrumpintais poilsio laikotarpiais tai naujovė, kurią vežėjams ir vairuotojams sunku suprasti. Aiškiname, kaip viskas atrodo praktikoje.
Ši „Mobilumo paketo“ taisyklė taikoma tik tarptautinį krovinių vežimą vykdantiems vairuotojams. Ji gali būti taikoma įvykdžius šias sąlygas:
1 sąlyga
Du sekančius sutrumpintus kassavaitinius poilsius vairuotojas turi pradėti kitoje nei darbdavio buveinė šalyje ir kitoje nei vairuotojo gyvenamoji vieta šalyje. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vairuotojas čekas, įdarbintas Vokietijos transporto įmonėje, negali pradėti naudotis tais sutrumpintais kassavaitiniais poilsiais nei Čekijoje, nei Vokietijoje.
2 sąlyga
Vairuotojas per kitas bet kurias keturias savaites privalo pasinaudoti bent keturiais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, iš kurių bent du yra normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai, o kiti du gali būti sutrumpinti.
Ši sąlyga taikoma kiekvienu kitų keturių savaičių atveju, tarp jų taip pat sutampančių savaičių atveju (1 ir 4 savaitė, 2 ir 5 savaitė, 3 ir 6 savaitė ir panašiai).
Paaiškinsime tai pateikdami kassavaitinių poilsių, kuriais galima pasinaudoti pagal nuostatas, pavyzdį:
1 savaitė – normalus
2 savaitė – sutrumpintas
3 savaitė – sutrumpintas
4 savaitė – normalus
5 savaitė – normalus
6 savaitė – sutrumpintas
7 savaitė – sutrumpintas
8 savaitė – normalus
Gali atrodyti, kad penktą savaitę – ketvirtą savaitę pasinaudojus normaliu kassavaitiniu poilsiu – vėl galima būtų sutrumpinti kassavaitinį poilsį. Deja, tai prieštarautų nuostatoms, nes tokiu atveju per kitas keturias savaites (nuo 2 iki 5 savaitės) būtų panaudotos trys sutrumpinti kassavaitiniai poilsiai ir tik vienas normalus.
3 sąlyga
Laikotarpiu, kuris suteikiamas kaip kompensacija už du iš eilės sutrumpintus kassavaitinius poilsius, turi būti pasinaudota iš karto prieš kitą kassavaitinį poilsį. Tai esminis skirtumas, lyginant su dabartinėmis taisyklėmis, susijusiomis su kompensacijos panaudojimu.
4 sąlyga
Jeigu vairuotojas pasinaudoja dviem kitais sutrumpintais kassavaitiniais poilsiais, vežėjas turi organizuoti jo darbą taip, kad jis galėtų atitinkamai anksčiau grįžti į įmonės bazę ar gyvenamąją vietą, t. y. iki kito kassavaitinio poilsio laikotarpio pradžios, kad galėtų pasinaudoti privaloma kompensacija.
Jeigu, pavyzdžiui, vairuotojas pradeda darbą pasinaudojęs normaliu kassavaitiniu poilsiu, o per kitas dvi savaites pasinaudos sutrumpintais kassavaitiniais poilsiais, jis privalės grįžti į darbdavio bazę arba savo gyvenamąją vietą dar pieš pasibaigiant trečiai darbo savaitei.
Tuo tarpu transporto įmonė yra įpareigota pagrįsti dokumentais ir įrodyti, kokiu būdu ji pildo šį reikalavimą bei laikyti dokumentus savo buveinėje ir pristatyti juos pareikalavus kontrolės tarnybai. Vairuotojas neprivalo turėti minėtų dokumentų su savimi kelionės metu.
Taigi, praktiškai laikotarpis, suteiktas kaip kompensacija už du iš eilės sutrumpintus kassavaitinius poilsius, turi būti panaudotas iš karto prieš kitą normalų kassavaitinį poilsį. Šį poilsį būtina pradėti ne vėliau, nei praėjus šešiems 24 valandų trukmės vairuotojo veiklos laikotarpiams.
Keli neaiškumai
Deja, šiuo atveju neįmanoma anksčiau pasinaudoti kompensacija kartu su kitu poilsio, pvz. kasdieniu, trunkančiu bent devynias valandas. Pagal „Mobilumo paketo“ nuostatas, dviejų iš eilės sutrumpintų kassavaitinio poilsio laikotarpių atveju „prieš pasinaudojant kitu kassavaitinio poilsio laikotarpiu būtina pasinaudoti poilsio laikotarpiu, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už minėtus du sutrumpintus kassavaitinio poilsio laikotarpius“.
Taigi susiduriame su situacija, kuomet prieš normalų kassavaitinį poilsį būtina pasinaudoti kompensacija už du iš eilės sutrumpintus kassavaitinius poilsius ir, tuo pačiu, prieš kompensaciją būtina pasinaudoti kasdieniu poilsiu, trunkančiu bent devynias valandas. Negali būti taikomas reglamento Nr. 561/2006 8 str. 3 d., pagal kurią „kasdienio poilsio laikotarpis gali būti prailgintas iki normalaus ar sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpio“. Šis įrašas, tai pastovi praktika, kuri vežėjams ir vairuotojams tapo įprasta jau nuo daugelio metų. Tuo tarpu tarp kasdienio poilsio, kuriuo baigiamas 24 valandas trunkantis vairuotojo veiklos laikotarpis, ir normalaus kassavaitinio poilsio turi atsirasti kompensacija už du iš eilės einančius sutrumpintus kassavaitinius poilsius.
Stebėkite, kaip grįžta vairuotojas
Svarbu taip pat atsiminti, kad vairuotojo grįžimo mikroautobusu negalima traktuoti kaip poilsio. Naujos nuostatos aiškiai numato, kad tas laikas „neskaičiuojamas kaip poilsis ar pertrauka, nebent vairuotojas keliauja keltu arba traukiniu ir jam sudaromos sąlygos ilsėtis miegamojoje kabinoje, gulte ar miegamojoje vietoje“.
Taigi, įmonės, kurios taiko taip vadinamą „3+1 sistemą“, t. y. tris vairuotojo darbo savaites, po kurių pasinaudojama savaite poilsio namuose, turi atsižvelgti į specifines sąlygas, susijusias su galimybe pasinaudoti dviem iš eilės sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais.
Kalbant apie vairuotojo darbo galimybes, praktikoje trečia savaitė bus jam labai ribota. Tiek galimas grįžimas mikroautobusu, paskutinio 24 valandas trunkančio vairuotojo veiklos laikotarpio baigimas atitinkamu kasdieniu poilsiu bei kompensacija – visa tai turi įvykti dar prieš pasibaigiant šešiems 24 valandas trunkantiems vairuotojo veiklos laikotarpiams. Vėliausia po kiekvienų šešių tokių laikotarpių vairuotojas turi pradėti kassavaitinį poilsį, šiuo atveju normalų.
Kiekvienoje šalyje skirtingai
Kaip jau anksčiau minėjome, dviejų iš eilės sutrumpintų kassavaitinių poilsių atveju, kompensacija negalima pasinaudoti anksčiau. Tai didžiulis apsunkinimas ypač situacijoje, kai poilsio sutrumpinimas nedidelis.
Pavyzdžiui, 39 valandas trunkančio poilsio atveju kompensuojamos tik 6 valandos. Praktikoje paprasta būtų kompensuojamą laikotarpį pridėti prie bet kurio 9 valandas trunkančio poilsio ir bendrai praėjus 15 valandų poilsio vairuotojas būtų pasinaudojęs kompensacija ir visą laiką būtų trasoje.
Deja, tai neįmanoma. Minėtas 6 valandas vairuotojas gali panaudoti tik iškart prieš pasinaudodamas normaliu kassavaitiniu poilsiu, kurį privalo pradėti įmonės bazėje arba vairuotojo gyvenamojoje vietoje.
Itin svarbu paminėti, kad Lenkijos kelių transporto inspekcija planuoja pažodžiui taikyti naujas nuostatas ir neleisti vairuotojams rinktis kitos grįžimo vietos, nei įmonės bazė ar gyvenamoji vieta.
Tuo tarpu Vokietijos transporto ministerija aiškiai pareiškė, kad naujos nuostatos, susijusios su privalomu vairuotojo grįžimu į įmonės bazę ar gyvenamąją vietą, nereiškia, kad vairuotojas negali nuvykti į kitą, jo paties pasirinktą vietą. Svarbiausia, kad jis turėtų galimybę sugrįžti, o kassavaitiniu poilsiu turi pasinaudoti tik kitoje vietoje nei transporto priemonės kabina. Tokio paties požiūrio laikosi taip pat Olandija ir Didžioji Britanija.
Artimiausiu metu paaiškės, kaip likusių ES šalių narių kontrolės tarnybos interpretuos šiuos vežėjams ir vairuotojams itin svarbius nuostatus.
