Pagal OECD „ITF Transport Outlook 2019“ analizę, 2015–2050 m. pasaulinė krovinių gabenimo jūra paklausa padidės beveik tris kartus. Kelių transporto paklausos augimas per ateinančius tris dešimtmečius bus stabilus.
OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) analizė buvo sukurta remiantis dabartiniu transporto paklausos augimo tempu. Analizė, be kita ko, rodo, kad 2050 m. transporto struktūra gali pasikeisti.
Prognozuojama krovinių transporto paklausos plėtra, suskirstyta į transporto rūšis (milijardais tonkilometrių)
OECD
(sea – jūrų transportas, road – kelių transportas, rail – geležinkelių transportas, air – oro transportas).
Jūrų transporto dalis, šio amžiaus viduryje, viršys 75 proc. bendro diapazono. Šiuo metu šia transporto rūšimi gabenama daugiau nei 80 proc. prekių. Remiantis organizacijos vertinimais, kelių transportas auga ir augs ateinančiais metais (nuo 2015 m. iki 2030 m.) apie 3,5 proc. per metus. 2015–2050 m. prognozuojamas augimo tempas yra šiek tiek mažesnis – 3,2 proc. per metus. Pagal prognozes 2050 m. keliais bus gabenama apie 18 proc. prekių.
Didžiausia dinamika pasižymi krovinių gabenimas oro transportu – 5,5 proc. per metus iki 2030 m. ir 4,5 proc. iki 2050 m. Ši tendencija yra susijusi pirmiausia su elektroninės komercijos rinka – skatome ataskaitoje. Nepaisant tokio dinamiško vystymosi, šio tipo transportas 21-ojo amžiaus viduryje sudarys tik 0,25 proc. bendro krovininių transporto.
Geležinkelių transportas augs lėčiausiai, numatomas padidėjimas sudarys atitinkamai 2,7 proc. ir 2,5 proc. 2050 m. apie 9 proc. prekių bus gabenama traukiniais.
Prognozuojamas krovinių vežimo paklausos padidėjimas, suskirstytas pagal atskiras transporto rūšis
| 2015-2030 metais (procentais) | 2015-2050 metais (procentais) | |
| Prekių gabenimo paklausa iš viso | 3,1 | 3,4 |
| Geležinkelio transportas | 2,7 | 2,5 |
| Kelių transportas | 3,5 | 3,2 |
| Vidaus vandenų transportas | 3,4 | 3,8 |
| Oro transportas | 5,5 | 4,5 |
| Jūrų transportas | 3,0 | 3,6 |
Kas ateinančiais metais formuos transporto rinką?
„ITF Transport Outlook 2019“ autoriai daugiausia dėmesio skiria galimiems transporto sistemų sutrikimams ir analizuoja, kaip jie paveiks būsimą paklausą, modalinę dalį ir CO2 emisiją, susijusį su transportu. Tokius pokyčius įtakoja penki pagrindiniai veiksniai:
– Išlaidos: dėl naujų technologijų ir procesų, gamybos sąnaudų mažinimo dėka, seni tampa nekonkurencingi,
– Kokybė: naujos technologijos ir procesai didina produktų kokybę, o senieji tampa nekonkurencingi,
– Vartotojai: klientų ar verslo klientų preferencijos gali labai pasikeisti, o seni produktai gali tapti nepageidaujami,
– Reglamentai: nauji įstatymai ir reglamentai, draudžia dirbti pagal senus būdus pvz., griežtesni aplinkosaugos reikalavimai,
– Prieiga prie išteklių.
Visų penkių veiksnių derinys gali sukelti sutrikimus. Ataskaita rodo, kad elektroninė prekyba, 3D spausdinimas, autonominės transporto priemonės, skaitmeninimas ir kintantys prekybos keliai gali turėti didelį poveikį būsimoms transporto sistemoms.
Autonominiai sunkvežimiai ir „platooning“ – tai mūsų ateitis?
Pagal prognozę autonominiai sunkvežimiai galėtų smarkiai sumažinti darbo sąnaudas, kurios sudaro apie trečdalį ar daugiau visų veiklos sąnaudų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pagal pusę OECD apklaustų respondentų, rengiant ataskaitą, sunkvežimiai be vairuotojų sutaupė daugiau nei 25 proc. Jie gali siekti iki 45 proc. Pasak OECD ekspertų, tai yra rimtas argumentas, kad šio tipo transporto priemonės turėtų gauti leidimą važiuoti keliais. O „platooning”, t. y. integruotas sunkvežimių konvojus, galėtų sutaupyti ne mažiau kaip 10 proc.
CO2 išmetimas iš transporto – rimtas iššūkis
Vien tik technologinė pažanga nesumažins išmetamų teršalų kiekio, ir pagal ataskaitą, net jei įsigalios dabartinės taisyklės, ribojančios išmetamųjų dujų emisiją, pasauliniai CO2 išmetimai iki 2050 m. gali padidėti 60 proc. Tai daugiausia lems padidėjusi prekių paklausa ir keleivių užmiesčio transportas.