Vokietijoje drastiškai auga minimalus atlyginimas: vežėjai perspėja apie didesnes sąnaudas ir darbo vietų mažėjimą

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Vokietijoje nustatyta minimali alga didės dviem etapais. Milijonams darbuotojų tai reikš didesnes pajamas, tačiau transporto ir logistikos sektoriui – vis didesnį sąnaudų spaudimą. Sektoriaus organizacijos įspėja apie pavojų darbo užmokesčio struktūroms, spartėjančią automatizaciją ir darbo vietų netekimą.

2025 m. birželio 27 d. Minimalios algos komisija priėmė sprendimą dėl sekančio minimalaus atlyginimo didinimo. Pagal rekomendaciją, minimali alga turėtų augti:

  • nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 13,90 Eur,
  • nuo 2027 m. sausio 1 d. iki 14,60 Eur.

Primename, kad šiuo metu įstatymu nustatytas minimalus valandinis atlyginimas Vokietijoje siekia 12,82 Eur.

Minimalios algos dydis peržiūrimas kas dvejus metus. Derybas veda darbdavių ir darbuotojų atstovai, o federalinė vyriausybė jų susitarimą vėliau įgyvendina per potvarkį.

Sprendimą pakomentavo Andrea Kocsis, profesinės sąjungos „Verdi“ pirmininko pavaduotoja ir Minimalios algos komisijos narė:

Po ypač sunkių derybų komisijos pirmininkė pateikė kompromisinį pasiūlymą, kurį priėmėme. Nors 15 Eur ribos pasiekti nepavyko, tai vis tiek reikšmingas finansinis pagerėjimas mažų pajamų darbuotojams.“

Darbuotojams – gera žinia. Logistikai – dar vienas sąnaudų smūgis

Nors daugeliui darbuotojų minimalios algos didinimas – teigiama naujiena, transporto ir logistikos sektorius sprendimą vertina kaip stiprų sąnaudų smūgį. Penkios didžiausios transporto sektoriaus organizacijos – „BPEX“, „BGL“, „BWVL“, „AMÖ“ ir „DSLV“ – perspėja apie „dar vieną didelės sąnaudų bangą“.

Pasak sektoriaus atstovų, beveik 14 proc. didinimas neturi jokio ryšio su įmonių realiu produktyvumu ir daugeliui verslų, ypač dabartinėmis sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, gali tapti nepakeliama našta.

Kolektyvinių sutarčių ir darbo vietų nykimo grėsmė

Profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai taip pat kritiškai vertina vadinamąjį domino efektą – didėjant minimaliai algai, augs ir lūkesčiai dėl atlyginimų kitose darbo užmokesčio grupėse. Tai gali pakenkti visai darbo užmokesčio sistemai, paremtai kolektyvinėmis sutartimis – vis daugiau įmonių gali svarstyti jas nutraukti.

Ypač pažeidžiami yra sandėliai, rūšiavimo ir perkrovimo centrai – čia, veikiant sąnaudų spaudimui, automatizacija gali reikšti darbo vietų mažinimą.

Kreipimasis į vyriausybę: mažiau politikos, daugiau mokesčių lengvatų

Sektoriaus organizacijos taip pat ragina vietoj, kaip jos sako, „politinių varžybų dėl atlyginimų“, suteikti mokesčių lengvatų. Tai vienintelis būdas realiai padidinti darbuotojų disponuojamąsias pajamas, neapkraunant smulkaus ir vidutinio verslo pertekliniais kaštais.

Jos taip pat ragina federalinę vyriausybę gerbti Minimalios algos komisijos sprendimus ir susilaikyti nuo tolesnių politinių kišimųsi.

Paantraštės: