Tokius duomenis pateikia TAPA EMEA – organizacija, vienijanti logistikos, transporto ir saugumo sektoriaus įmones.
Iš 557 gruodžio incidentų finansinė žala buvo nurodyta tik 100 atvejų. Tai reiškia, kad 43 mln. eurų – greičiausiai tik dalis realaus masto. Vidutinis deklaruotas nuostolis vienam incidentui siekė daugiau nei 430 tūkst. eurų.
Vienas ryškiausių atvejų įvyko Prancūzijoje, kur iš sandėlio netoli Paryžiaus pavogta elektronikos už maždaug 30 mln. eurų. Tai – pavienis, bet simboliškas signalas: aukštos vertės kroviniai lieka prioritetiniu taikiniu.
Palyginti su 2024 m. gruodžiu, kai deklaruoti nuostoliai siekė apie 36,9 mln. eurų, matyti augimo tendencija.
Daugiausia incidentų – didžiausiose rinkose
Pagal registruotų atvejų skaičių pirmauja Vokietija (115 incidentų), Italija (64), Jungtinė Karalystė (54), Ispanija ir Prancūzija (po 41).
Tai didžiausi Europos logistikos mazgai ir tranzito šalys, kur koncentruojasi aukštos vertės prekių srautai. Verslui tai reiškia ne tik padidėjusią vagysčių riziką, bet ir augančias draudimo bei saugumo sąnaudas.
Beveik pusė visų incidentų buvo vagystės iš objektų – dažniausiai sandėlių. Antroje vietoje – vagystės iš transporto priemonių. Daugiau nei 70 proc. atvejų susiję su įsilaužimu, o dalyje jų naudotas smurtas ar grasinimai.
Tai rodo, kad pavojus kyla ne tik stovėjimo aikštelėse ar magistralėse – pažeidžiami visi tiekimo grandinės etapai.
Organizacija ir greita realizacija
Pavogtų prekių struktūra leidžia manyti, kad dalis nusikaltimų vykdoma „pagal užsakymą“. Elektronika, chemijos komponentai, brangios vartojimo prekės greitai patenka į antrinę rinką – neretai parduodamos per legaliai veikiančias platformas.
Toks modelis reiškia, kad nusikalstamos grupės veikia profesionaliai, turėdamos iš anksto suplanuotus realizacijos kanalus.
2026 m. pradžia – agresyvesni metodai
Sausio mėnesį Prancūzijoje užfiksuotas koordinuotas išpuolis prieš sunkvežimius su elektronika, Italijoje – ginkluotas šarvuoto transporto užpuolimas. Tai rodo, kad nusikalstamos grupės nebijo naudoti jėgos ir sudėtingesnių taktikų.
Krovinių vagystės jau seniai nebėra tik operacinė rizika. Jos turi tiesioginį finansinį poveikį: brangsta draudimas, didėja investicijos į saugumą, lėtėja logistika dėl papildomų kontrolės procedūrų, didėja administracinė našta.
Ilgainiui šios sąnaudos perkeliamos į kainodarą, todėl nukenčia visa tiekimo grandinė – nuo vežėjo iki galutinio pirkėjo.
TAPA atkreipia dėmesį, kad statistika apima tik praneštus atvejus, todėl realus mastas gali būti dar didesnis. Organizacija vienija daugiau nei 700 narių EMEA regione, tačiau ne visi incidentai patenka į duomenų bazę.
Verslui signalas aiškus: saugumas tampa strategine funkcija, o ne vien apsaugos tarnybų klausimu. Aukštos vertės krovinių planavimas, maršrutų analizė ir partnerių patikra tampa konkurencingumo dalimi.
