Riboti pieno ir jo produktų importą iš Lenkijos, uždrausti įmonėms pirkti žaliavinį pieną iš latvių bei estų ir užšaldyti pieno supirkimo kainas Lietuvoje – tokius reikalavimus valdžiai siunčia Lietuvos pieno gamintojų asociacija.
Panašu, kad ūkininkų laiškas, kurį gavo premjeras, keli Seimo komitetai, ir Žemės ūkio ministerija, tikslą pasiekė.
Mat iki šiol Lietuvos pieno perdirbėjai niekaip negalėjo suprasti, kodėl šiuo metu netikėtai ėmė ir suskubo Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba tikrinti išskirtinai tik iš Estijos bei Latvijos atsivežamo pieno kokybę. Planine tvarka jis tikrinamas nuo 2012-ųjų metų, iki 2018-ųjų veikė programa „Pieno vartai“, pagal kurią buvo tiriamas iš svetur atsivežamas žaliavinis pienas. Tačiau niekada nėra buvę, kad būtų užkliuvusi iš estų bei latvių perkamo pieno kokybė.
Šiuo metu įmonės pačios atlieka kiekvienos pieno siuntos laboratorinius tyrimus.
Karantinas ar pasaulinė krizė?
Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, kyla reali grėsmė, kad pertekliniais tyrimais gali būti pasinaudota, uždraudžiant pieno importą iš Latvijos ir Estijos. Taip pat baiminamasi, kad gali būti trukdoma importuoti pieno gaminius iš Lenkijos.
„Galima tik numanyti, kaip sureaguotų kaimynai lenkai, jei Lietuva imtų ir pastotų kelią jų pieno į produktams. Ko gero, stoję į pieno karą, akimirksniu laimėtų. Nes iš jų nuperkamų gaminių dalis sudaro vos 1–2 proc. mūsų rinkos. Tuo metu eksportas į Lenkiją lietuviškų pieno produktų siekia 10–15 proc.“, – teigia E. Simonis.
Be to, lenkai iš mūsų nuperka ir dalį žaliavinio pieno, taigi tokiame pieno kare pralaimėtojas iš anksto būtų aiškus. Tad kam viso to prireikė? Karantinas ar pasaulinė krizė? Anot Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovo Jono Vilionio, Lietuvos pieno sektoriuje stebima vis blogėjanti situacija.
Produktų kontrolė karantino metu
Asociacijos ūkininkai savo rašte valdžios institucijoms pareiškė kategoriškai reikalaujanti užšaldyti tokią perkamo žaliavinio pieno kainą, kokia ji kovo mėnesį buvo mokama kiekvienam atskiram Lietuvos žaliavinio pieno gamintojui. Kitas reikalavimas – kompensuoti nuostolius pieno perdirbėjams tik už eksportuojamos produkcijos dalį. Trečias – riboti lenkiškų pieno produktų importą, kuris dempinguoja lietuviškų pieno produktų kainas. Ketvirtas – esant žaliavinio pieno pertekliui, kuriuo motyvuojamas supirkimo kainų mažinimas ūkininkams, riboti žaliavinio pieno importą iš Latvijos ir Estijos.
„Apie tai, kas vyksta šiame sektoriuje, savo apžvalgose nuolat skelbia ekonomikos ekspertai. Bet štai Lietuvoje, prisidengus pandemija, sumanyta uždaryti sienas ir užšaldyti kainas. Pieno supirkimo kainos kovą išties buvo palankios, nes maždaug 70 proc. pieno tiekėjų už natūralių rodiklių žaliavinio pieno kilogramą buvo mokama 0,34 euro. Tuo metu Lenkijoje kaina jau buvo smukusi iki 0,25–0,26 euro už pieno kilogramą. Ir mūsų žemdirbiai sumanė nuspausti stabdžius“, – kalbėjo E.Simonis.
Lietuvoje kasdien yra superkama apie 4 tūkst. tonų pieno, dar per 1,5 tūkst. tonų – apie trečdalį – jo atsigabenama iš Latvijos bei Estijos. Toks yra gamybos poreikis – Lietuvoje esančios pieno perdirbimo įmonės pieno produktais aprūpina ir savo rinką, ir apie 60 proc. gaminių eksportuoja.
„Mus apskritai stebino, kai kovo paskutinėmis dienomis kontroliuojančios įstaigos nusitaikė išimtinai tik į žaliavos importą, kai apie vietinės žaliavos papildomus patikrinimus nekalbama. Juk papildomos kontrolės imtasi itin ekstremaliu karantino laikotarpiu, kai visos įmonės dirba ne tik ypatingai įtemptomis ekonominėmis, bet ir griežčiausio sanitarinio režimo sąlygomis. Bet koks žmogus iš pašalies jau yra rizika. Ir kodėl staiga prireikė imti mėginius, jei nebuvo jokių skundų dėl kokybės? Gali būti, kad visas šis reikalas ir buvo įsuktas politikuojančių pienininkų“, – svarstė E.Simonis.
Jo teigimu, pieno importo uždraudimas grėstų „pieno karu“ tarp Baltijos šalių, nes sukeltų rimtas pasekmes Lietuvos kaimynėms, neturinčioms gamybinių pajėgumų visam pienui perdirbti.
Latvijos pieno kooperatyvai jau kreipėsi į savo žemės ūkio ministrą, kad įsikištu ir sustabdytų Lietuvos žemdirbių spaudimą riboti laisvą prekybą tarp ES narių.
Tuo tarpu prieš įvežtinę paukštieną ir kiaušinius, taip pat ir iš Lenkijos, panašu, kad karas jau prasidėjo. Kaip minima vienoje publikacijoje: „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pažadėjo įvežtinę paukštieną ir kiaušinius tikrinti dažniau. Tačiau jis pripažino, kad prastą kiaušinių kokybę nustatyti yra labai sunku, bet pažadėjo „žiūrėti kad ir pro padidinamąjį stiklą“. O tai reiškia, kad mūsų tarnybos pradėjo tikslinius importuojamos produkcijos patikrinimus, kuriais siekiama surasti kaip jos neįsileisti.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nuotr.
Straipsnio autorius: Aidas Žiliukas