Tai – tik antras toks atvejis per pastaruosius 15 metų. Ankstesnis eksporto kritimas užfiksuotas 2009 m., kai sektorius smuko dėl pasaulinės finansų krizės poveikio. TTLA vadovo Povilo Drižo teigimu, šie duomenys rodo, kad Lietuvos krovininio kelių transporto sektorius susiduria su vis didesniais iššūkiais, kuriuos lemia tiek vidaus, tiek išorės veiksniai.
Sparčiai augantys atlyginimai ir veiklos sąnaudos Lietuvoje didina spaudimą tarptautinėje aplinkoje konkuruojančioms transporto įmonėms. Be to, griežtėjanti imigracijos politika riboja galimybes pritraukti vairuotojus iš trečiųjų šalių, o tai dar labiau apsunkina sektoriaus veiklą“, – sako P. Drižas.
Pasak jo, Lietuvos įmonės konkuruoja ne tik su Vakarų Europos, bet ir su kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių vežėjais, kurių veiklos sąnaudos yra gerokai mažesnės. Didžiausią spaudimą Lietuvos vežėjai patiria konkuruodami su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Čekijos ir kitų šalių vežėjais, kurių daugumoje veiklos sąnaudos yra pastebimai mažesnės nei Lietuvoje, teigiama TTLA apžvalgoje.
Dar vienas svarbus veiksnys – darbo jėgos trūkumas. TTLA skaičiavimais, Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 15 proc. profesionalių vairuotojų.
Pasak P. Drižo, Europos šalys pasuko skirtingais keliais spręsdamos vairuotojų trūkumo problemą: vienos, kaip Lenkija ar Vengrija, supaprastino imigracijos procedūras ir aktyviai pritraukia darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Kitos, tarp jų ir Lietuva, pasirinko griežtesnį kelią – įvedė kvotas, padidino reikalavimus darbdaviams ir nustatė aukštesnį įdarbinimo slenkstį užsieniečiams, teigia P. Drižas. Jis priduria – šie sprendimai, nors ir grindžiami vidaus politikos tikslais, gali riboti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, kur lankstumas tampa vis svarbesniu veiksniu.
„Imigracijos politika tampa ne tik socialinės, bet ir ekonominės konkurencijos įrankiu. Transporto sektoriuje tai ypač aktualu, kadangi Europa šiuo metu susiduria su 500 tūkst. siekiančiu vairuotojų trūkumu. Šalys, kurios geba greitai ir efektyviai pritraukti darbo jėgą, įgyja akivaizdų pranašumą. Jei Lietuva nesubalansuos saugumo, darbo rinkos apsaugos ir verslo poreikių, rizikuojame prarasti tvirtas konkurencines ir ekonomines pozicijas, kurias ilgai kūrėme“, – pabrėžia P. Drižas.
TTLA atkreipia dėmesį, kad siekiant išlaikyti sektoriaus konkurencingumą, būtina peržiūrėti reguliacinę aplinką, skatinti inovacijas, investuoti į logistikos infrastruktūrą bei ieškoti lankstesnių sprendimų darbo rinkos imigracinės politikos srityje.
