Lietuva ir Ukraina susitarė dėl transporto skaitmeninimo

Susitarime – dėmesys skaitmeninėms technologijoms

Bendradarbiavimo memorandumą pasirašė Lietuvos susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius ir Lietuvoje viešintis Ukrainos atkūrimo, infrastruktūros ir transporto viceministras, atsakingas už skaitmeninę transformaciją, Ihoris Reva.

Susitarimu siekiama stiprinti abiejų valstybių bendradarbiavimą diegiant skaitmeninius sprendimus transporto ir logistikos sektoriuje, dalytis institucine bei technologine patirtimi ir ieškoti galimybių efektyviau valdyti transporto infrastruktūrą.

Vertiname ir remiame Ukrainos pastangas gerinti susisiekimą su Europa. Šiandien atveriame naujas galimybes dar glaudesniam mūsų šalių bendradarbiavimui transporto ir logistikos skaitmeninimo srityje. Perteiksime savo patirtį – nuo teisinės bazės kūrimo iki tvaraus judumo, išmanių transporto sprendimų iki inovacijų. O svarbiausia, pasisemsime Ukrainos patirties stiprinant transporto atsparumą“, – sako L. Paškevičius.

Ukrainai siekiant glaudesnės integracijos į Europos transporto sistemą, skaitmeninių sprendimų suderinamumas tampa svarbus ne tik administraciniu, bet ir praktiniu požiūriu. Vienodi elektroninių duomenų standartai gali palengvinti tarptautinius krovinių vežimus, sumažinti dokumentų tvarkymo sąnaudas ir paspartinti informacijos mainus tarp institucijų.

Popierinius krovinių dokumentus keis elektroniniai duomenys

Viena svarbiausių memorandume numatytų bendradarbiavimo krypčių – dalijimasis patirtimi diegiant elektroninės krovinių vežimo informacijos sistemą eFTI.

Tai Europos Sąjungoje kuriama sistema, kurios tikslas – sudaryti galimybes transporto įmonėms ir atsakingoms institucijoms keistis standartizuotais elektroniniais krovinių vežimo duomenimis.

Šiuo metu tarptautiniuose krovinių vežimuose naudojami įvairūs dokumentai, o jų tikrinimas ir administravimas gali užimti nemažai laiko. eFTI sistema siekiama sumažinti priklausomybę nuo popierinių dokumentų ir supaprastinti privalomos transporto informacijos pateikimą.

Elektroninių duomenų mainai turėtų sumažinti administracinę naštą vežėjams, palengvinti krovinių patikras ir sudaryti sąlygas sklandesniam tarptautiniam transporto judėjimui.

Pasak L. Paškevičiaus, Lietuva jau rengiasi šios sistemos įgyvendinimui ir kartu su kitomis valstybėmis dalyvauja tarptautiniame projekte „eFTI4EU“.

Bendradarbiavimas su Ukraina šioje srityje galėtų padėti šalies transporto sektoriui geriau pasirengti taikyti europinius skaitmeninių duomenų standartus ir stiprinti susisiekimo jungtis su ES valstybėmis.

Dirbtinis intelektas jau naudojamas Lietuvos keliams tikrinti

Lietuva Ukrainai taip pat pristatys praktinius inovatyvių technologijų taikymo transporto infrastruktūros priežiūroje pavyzdžius. Vienas jų – dirbtiniu intelektu paremti kelių būklės vertinimo sprendimai, kuriuos išbandė bendrovė „Kelių priežiūra“.

Įgyvendinant projektą tokiomis technologijomis buvo įvertinta apie 1,2 tūkst. kilometrų kelių. Naudojama sistema padeda automatiškai nustatyti kelio dangos defektus, pažeistus ar trūkstamus kelio ženklus ir kitus infrastruktūros trūkumus.

Surinkti duomenys leidžia tiksliau nustatyti priežiūros darbų poreikį, greičiau reaguoti į infrastruktūros pažeidimus ir efektyviau planuoti remonto darbus.

Dirbtinio intelekto taikymas kelių priežiūroje suteikia galimybę infrastruktūros būklę vertinti sistemingiau ir remonto sprendimus priimti remiantis surinktais duomenimis.

Tokie sprendimai gali būti ypač aktualūs Ukrainai, kur dėl karo padarytos žalos reikia vertinti didelės apimties transporto infrastruktūros būklę ir nustatyti svarbiausius jos atkūrimo prioritetus.

Vis dėlto memorandumas savaime nereiškia, kad Lietuvoje išbandytos sistemos jau bus diegiamos Ukrainoje. Susitarime numatytas keitimasis informacija ir patirtimi, o konkretūs bendri projektai kol kas neįvardyti.

Skaitmeniniai sprendimai diegiami ir geležinkeliuose bei Klaipėdos uoste

Pažangios duomenų analizės technologijos Lietuvoje taikomos ne tik automobilių kelių priežiūroje.

Geležinkelių sektoriuje skaitmeniniai sprendimai padeda iš anksto nustatyti galimus infrastruktūros ir įrangos gedimus, planuoti techninę priežiūrą bei mažinti neplanuotų sutrikimų tikimybę.

Toks veiklos modelis leidžia pereiti nuo reagavimo į jau įvykusius gedimus prie išankstinio jų prognozavimo ir prevencijos.

Inovatyvūs duomenų naudojimo sprendimai taip pat diegiami Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Jie naudojami infrastruktūros ir uosto procesų stebėsenai bei valdymo sprendimams tobulinti.

Ši patirtis gali būti svarbi Ukrainai, kurios transporto sistemos atkūrimas apima ne tik kelių ir geležinkelių remontą, bet ir uostų, logistikos centrų bei kitų strateginių transporto objektų veiklos užtikrinimą.

Kartu Lietuvai aktuali Ukrainos patirtis organizuojant transporto darbą sudėtingomis saugumo sąlygomis, kai infrastruktūros veiklą gali sutrikdyti kariniai veiksmai ir kitos grėsmės.

Ukrainos transporto infrastruktūrai atkurti – Lietuvos milijonas

Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas transporto sektoriuje neapsiriboja naujai pasirašytu memorandumu. Lietuva taip pat dalyvauja Tarptautinio transporto forumo (ITF) paramos fondo, skirto Ukrainos transporto infrastruktūrai atkurti, veikloje.

Šalis buvo viena šio fondo steigimo iniciatorių ir yra įsipareigojusi jam skirti 1 mln. eurų.

Fondas telkia tarptautinę finansinę ir ekspertinę paramą neatidėliotiniems Ukrainos transporto sektoriaus poreikiams. Jo veikla apima kelių, geležinkelių, uostų ir aviacijos infrastruktūrą, miestų judumo sprendimus bei logistikos sistemų atkūrimą.

Tokios paramos svarba neapsiriboja karo metu pažeistos infrastruktūros remontu. Atkuriant transporto sistemą taip pat atsiranda galimybė diegti modernesnius valdymo sprendimus, didinti infrastruktūros patikimumą ir gerinti jos suderinamumą su Europos transporto tinklais.

Naujasis Lietuvos ir Ukrainos memorandumas papildo šias pastangas technologinio bendradarbiavimo kryptimi.

Abiejų šalių keitimasis patirtimi gali būti naudingas skirtingais aspektais: Ukraina galėtų pasinaudoti Lietuvoje jau taikomais skaitmeniniais sprendimais, o Lietuva – Ukrainos patirtimi užtikrinant transporto sistemos veikimą krizių ir karo sąlygomis.

Tolesnė susitarimo reikšmė priklausys nuo to, kokie konkretūs bendradarbiavimo projektai bus pradėti ir kaip įgyta patirtis bus pritaikyta abiejų šalių transporto sektoriuose.