Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, atstovaujama prezidento, pabrėžia, kad kaltinimai darbdaviams nesprendžia problemos. Anot asociacijos, vairuotojų trūkumas – tai ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos problema. IRU duomenimis, šiuo metu vien Europoje trūksta daugiau nei 426 tūkst. profesionalių vairuotojų. Lietuva, kaip viena didžiausių krovinių pervežimo šalių ES, patiria didelį spaudimą.
„Linava“ siūlo ieškoti sisteminių sprendimų: pameistrystės modelio diegimo, tikslinių stipendijų profesinėse mokyklose, mokestinių lengvatų jaunų vairuotojų praktikoms, bei supaprastintų procedūrų užsieniečiams. Taip pat siūloma kurti “žaliąjį koridorių” dokumentų derinimui trečiųjų šalių vairuotojams bei plėsti vairuotojams skirtų poilsio aikštelių infrastruktūrą.
Užsieniečių įdarbinimo procedūros šiuo metu yra pernelyg ilgos ir dažnai besikeičiančios, o tai kelia neapibrėžtumą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Siūlome sukurti vadinamąjį „žaliąjį koridorių“ – aiškiai apibrėžtą, spartesnę tvarką dokumentų derinimui ir leidimų dirbti bei gyventi išdavimui vairuotojams iš draugiškų trečiųjų šalių“, – teigia asociacija.
Taip pat skaitykite: 50 patikrintų būdų, kaip išlaikyti vilkiko vairuotoją įmonėje – vadovas transporto įmonėms
Realių pokyčių įgyvendinimas
Vis dėlto Lietuvos profesinės sąjungos – atstovaudamos tōkstančiams sektoriaus darbuotojų – su tokiu požiūru nesutinka. Jos ragina žiūrėti į problemos išaknis.
Atleisti save nuo atsakomybės tik dėl to, kad problema paplitusi ir kitur, yra ne konstruktyvus sprendimų ieškojimas,“ – teigiama atsakomajame pareiškime.
Profsąjungos pabrėžia, kad problema slypi ne tik mokymuose ar biurokratinėse kliōyse, bet ir pačioje darbo kokybėje. Jos primena apie neskaidrius darbo santykius, gyvenimą vilkikuose, apgaulingą komandiruotpinigiais maskuotą atlyginimą ir viršytas darbo valandas. Tai, anot jų, nėra pavieniai atvejai, o sisteminės problemos.
Kai kalbame apie šešėlinę ekonomiką, neskaidrius darbo santykius, prastą infrastruktūrą, menką socialinę apsaugą – tai nėra emocijos. Tai realybė, kurią darbuotojai patiria kiekvieną dieną,“ – teigia profesinė sąjunga.
Taip pat skaitykite: Kaip pasamdyti 100 vairuotojų per mėnesį?
Jų siūlymai orientuoti į realią pokyčių įgyvendinimą: darbo kodekso laikymosi užtikrinimą, kolektyvinių sutarčių taikymą sektoriaus mastu, skaidrų užsieniečių įdarbinimo procesą, profesinio rengimo sistemos modernizavimą ir trišalį sprendimų priėmimą.
Abi pusės sutaria, kad reikalingi kompleksiniai sprendimai, tačiau skiriasi požiūris į atsakomybės pasiskirstymą. Kol verslas akcentuoja makroekonominį poveikį ir tarptautinę konkurenciją, darbuotojų atstovai ragina nepamiršti žmogiškojo faktoriaus.
Aišku viena: vairuotojų trūkumo krizė negali būti sprendžiama vienpusiais veiksmais ar kaltinimais. Tik nuoširdus dialogas tarp verslo, valstybės ir darbuotojų gali lemti ilgalaikius ir veiksmingus sprendimus, užtikrinančius tvarią transporto sektoriaus ateitį Lietuvoje.