Svarbiausia trumpai:
- Lietuvoje sausį–rugsėjį užregistruoti 10 963 nauji sunkiasvoriai sunkvežimiai, kurių bendroji masė siekia 16 tonų ir daugiau – 24,9 proc. daugiau nei prieš metus.
- Naujų furgonų (lengvųjų komercinių automobilių) iki 3,5 tonos registracijos sumažėjo 4,9 proc. – iki 2 920 transporto priemonių.
- Vidutinio svorio sunkvežimių (3,5–16 tonų) registracijų sumažėjo 29,8 proc. – nuo 131 iki 92.
- Lietuvoje užregistruoti 247 iš elektros tinklo įkraunami furgonai, tačiau sunkiasvorių sunkvežimių segmente – vos vienas toks automobilis.
- ES sunkiasvorių sunkvežimių registracijos augo 8,5 proc., o lengvųjų komercinių automobilių rinka išliko beveik nepakitusi.
Lietuvoje sunkiasvorių sunkvežimių registracijos išaugo beveik ketvirtadaliu
Ryškiausias augimas Lietuvoje fiksuotas sunkiasvorių sunkvežimių, kurių bendroji masė siekia 16 tonų ir daugiau, segmente. ACEA duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius šalyje užregistruoti 10 963 nauji sunkiasvoriai sunkvežimiai – 24,9 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai jų buvo 8 780.
Absoliučiais skaičiais registracijų padaugėjo 2 183 transporto priemonėmis. Tai vienas sparčiausių augimo tempų tarp svarbių Europos kelių transporto rinkų. Palyginti, visoje ES šio segmento registracijų skaičius augo 8,5 proc., Lenkijoje – 19,5 proc., Vokietijoje – 3,9 proc., o Prancūzijoje sumažėjo 1 proc.
Beveik visą Lietuvos rinkos augimą lėmė dyzeliniai sunkvežimiai. Per devynis mėnesius jų užregistruota 10 931, palyginti su 8 740 prieš metus. Tai 25,1 proc. augimas.
Kitomis, ACEA atskirai išskiriamomis alternatyviomis kuro rūšimis varomų sunkiasvorių sunkvežimių registracijų sumažėjo nuo 37 iki 31. Šiai kategorijai priskiriamos, be kita ko, gamtinėmis dujomis, suskystintomis naftos dujomis ir vandeniliu varomos transporto priemonės.
Ypač išsiskiria iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių statistika. Per devynis mėnesius Lietuvoje užregistruota vos viena tokia transporto priemonė, kai prieš metus jų buvo trys.
Taigi dyzeliniai modeliai sudarė apie 99,7 proc. visų Lietuvoje užregistruotų naujų sunkiasvorių sunkvežimių. Šis rodiklis atskleidžia, kad šalies sunkiojo transporto parkų atnaujinimas kol kas beveik visiškai remiasi tradicinėmis pavaromis.
Vis dėlto registracijų augimo nereikėtų tiesiogiai tapatinti su tiek pat išaugusiu krovinių vežimo mastu. ACEA statistika atspindi naujai registruotas transporto priemones, bet neatskleidžia, kiek jų pakeitė senesnius sunkvežimius, kiek papildė parkus ar kokioms rinkoms aptarnauti jos bus naudojamos.
Furgonų rinka Lietuvoje mažėjo, tačiau įkraunamų modelių daugėjo
Visai kitokia padėtis lengvųjų komercinių automobilių, kurių bendroji masė neviršija 3,5 tonos, rinkoje. ACEA duomenimis, sausį–rugsėjį Lietuvoje užregistruota 2 920 naujų šios kategorijos transporto priemonių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 3 071, todėl registracijų skaičius sumažėjo 4,9 proc.
Didžiausią šio segmento dalį ir toliau sudaro dyzeliniai automobiliai. Šiemet jų užregistruotas 2 471, arba 4,2 proc. mažiau nei prieš metus, kai tokių registracijų buvo 2 578. Dyzeliniams modeliams teko apie 84,6 proc. visų naujų lengvųjų komercinių automobilių registracijų.
Benzininių furgonų registracijų mažėjo dar sparčiau – 49,2 proc., nuo 118 iki 60 transporto priemonių. Įprastų hibridinių modelių, įskaitant švelniuosius hibridus, registracijų sumažėjo 20,2 proc. – nuo 178 iki 142.
Tačiau iš elektros tinklo įkraunamų lengvųjų komercinių automobilių segmente fiksuota priešinga tendencija. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 247 tokie automobiliai, palyginti su 197 prieš metus. Tai 25,4 proc. augimas.
Šiai grupei ACEA priskiria tiek visiškai elektrinius, tiek iš išorinio elektros šaltinio įkraunamus hibridinius automobilius. Nors bendras furgonų registracijų skaičius mažėjo, iš elektros tinklo įkraunamų modelių rinkos dalis padidėjo nuo maždaug 6,4 proc. iki 8,5 proc.
Vis dėlto Lietuva pagal šį rodiklį atsilieka nuo ES vidurkio, kur iš elektros tinklo įkraunami lengvieji komerciniai automobiliai jau sudaro 14,1 proc. visų naujų registracijų. Taigi Lietuvos furgonų rinkoje matomos dvi priešingos kryptys: bendras naujų transporto priemonių skaičius mažėja, tačiau įkraunamų modelių dalis pamažu didėja.
Vidutinio svorio sunkvežimių registracijos krito beveik 30 proc.
Silpniausias rezultatas Lietuvoje užfiksuotas vidutinio svorio komercinių transporto priemonių, kurių bendroji masė siekia nuo 3,5 iki 16 tonų, segmente. Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius šalyje užregistruoti 92 nauji šios kategorijos sunkvežimiai, palyginti su 131 pernai. Registracijų skaičius sumažėjo 29,8 proc.
Visos 92 registruotos transporto priemonės buvo dyzelinės. Nei šiemet, nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Lietuvoje neužregistruota nė vieno iš elektros tinklo įkraunamo šios kategorijos sunkvežimio.
Šio segmento rezultatas ypač kontrastuoja su sunkiasvorių sunkvežimių rinka, kurioje registracijų skaičius sparčiai didėjo.
Toks skirtumas gali būti susijęs su nevienodais transporto priemonių naudojimo poreikiais. Vidutinio svorio sunkvežimiai dažniau naudojami regioniniam prekių paskirstymui, įvairioms specializuotoms paslaugoms ir vietiniams pervežimams, o sunkiasvorės transporto priemonės svarbios tolimojo susisiekimo sektoriui.
Tačiau vien registracijų statistikos nepakanka nustatyti, kokios konkrečios priežastys lėmė skirtingą šių segmentų raidą.
Lietuvos komercinio transporto rinkos rezultatai
ACEA pateikiami 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesių duomenys, palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.
| Transporto priemonių kategorija | 2025 m. | 2026 m. | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Lengvieji komerciniai automobiliai (iki 3,5 t) | 3 071 | 2 920 | −4,9 proc. |
| Vidutiniai sunkvežimiai (3,5–16 t) | 131 | 92 | −29,8 proc. |
| Sunkiasvoriai sunkvežimiai (nuo 16 t) | 8 780 | 10 963 | +24,9 proc. |
| Visi sunkvežimiai nuo 3,5 t | 8 911 | 11 055 | +24,1 proc. |
Šaltinis – ACEA, 2026 m. spalio 28 d. ataskaita. Sunkvežimių rodiklis apima vidutinio svorio ir sunkiasvorius sunkvežimius, bet ne furgonus.
Sudėjus vidutinio svorio ir sunkiasvorių sunkvežimių registracijas, matyti, kad Lietuvoje per devynis mėnesius iš viso užregistruoti 11 055 nauji sunkvežimiai, kurių bendroji masė viršija 3,5 tonos. Pernai jų buvo 8 911, tad bendras segmento augimas siekė 24,1 proc.
Europos furgonų rinka stagnuoja, sunkvežimių paklausa atsigauna
Lietuvos rezultatai išryškėja platesniame Europos komercinio transporto rinkos kontekste. ACEA duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius ES užregistruoti 1 073 427 nauji lengvieji komerciniai automobiliai. Prieš metus jų buvo 1 073 654, taigi rinka iš esmės nepasikeitė.
Didžiausių Europos rinkų rezultatai skyrėsi. Vokietijoje lengvųjų komercinių automobilių registracijų sumažėjo 4,1 proc., Prancūzijoje – 5,6 proc., Italijoje – 5,1 proc. Tuo metu Ispanijoje jų padaugėjo 6,3 proc., o Lenkijoje – 12,7 proc. Pastarojoje per devynis mėnesius užregistruoti 55 403 nauji furgonai, palyginti su 49 165 prieš metus.
Europos mastu dyzeliniai automobiliai išlaikė dominuojančią padėtį ir sudarė 78,1 proc. visų naujų lengvųjų komercinių automobilių registracijų. Tačiau ši dalis sumažėjo nuo 81,7 proc. prieš metus.
Tuo metu iš elektros tinklo įkraunamų furgonų registracijų skaičius ES padidėjo 38,2 proc. – iki 151 691 transporto priemonės. Jų rinkos dalis išaugo nuo 10,2 iki 14,1 proc. Tai rodo, kad net ir stagnuojant bendrai lengvųjų komercinių automobilių rinkai, jos pavarų struktūra keičiasi.
Sunkiasvorių sunkvežimių rinka Europoje auga netolygiai
Skirtingai nei furgonų, sunkvežimių rinkoje ES užfiksuotas augimas. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Bendrijoje užregistruoti 245 079 nauji sunkvežimiai, kurių bendroji masė viršija 3,5 tonos. Tai 7,5 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų buvo 227 913.
Sparčiausiai augo sunkiasvorių transporto priemonių, kurių masė siekia bent 16 tonų, segmentas. Jame registracijų padaugėjo 8,5 proc. – nuo 189 664 iki 205 857.
Vidutinio svorio sunkvežimių registracijų skaičius padidėjo gerokai kukliau – 2,5 proc., iki 39 222. ACEA pažymi, kad sunkvežimių rinkos atsigavimą iš dalies lėmė žema palyginamoji bazė po silpnesnio ankstesnio laikotarpio. Rinkos rezultatus taip pat veikė kylančios energijos kainos.
Tačiau augimas pasiskirstė netolygiai. Kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse sunkiasvorių sunkvežimių registracijos augo gerokai sparčiau nei didžiosiose Vakarų Europos ekonomikose.
| Šalis | Nauji sunkiasvoriai sunkvežimiai (nuo 16 t) | Metinis pokytis |
|---|---|---|
| Vokietija | 41 275 | +3,9 proc. |
| Prancūzija | 27 389 | −1,0 proc. |
| Lenkija | 23 549 | +19,5 proc. |
| Ispanija | 19 884 | +13,4 proc. |
| Italija | 17 868 | +3,8 proc. |
| Lietuva | 10 963 | +24,9 proc. |
| Rumunija | 6 851 | +12,6 proc. |
| Portugalija | 5 227 | +36,3 proc. |
| Vengrija | 3 675 | +5,9 proc. |
| Jungtinė Karalystė* | 25 449 | −2,3 proc. |
Šaltinis – ACEA. 2026 m. sausio–rugsėjo mėn. *Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl jos duomenys neįtraukiami į ES bendrą rodiklį.
Didžiausia sunkiasvorių sunkvežimių rinka ir toliau išlieka Vokietija, kur per devynis mėnesius užregistruoti 41 275 nauji sunkvežimiai. Tačiau registracijų augimas siekė tik 3,9 proc. Antroje vietoje pagal rinkos dydį buvo Prancūzija, kur užregistruoti 27 389 sunkiasvoriai sunkvežimiai, arba 1 proc. mažiau nei prieš metus.
Lenkijoje registracijų skaičius padidėjo 19,5 proc. – nuo 19 702 iki 23 549. Tai reiškia, kad naujų sunkiasvorių sunkvežimių šalyje užregistruota beveik 3,9 tūkst. daugiau nei prieš metus. Ispanijoje rinka augo 13,4 proc., Italijoje – 3,8 proc., o Rumunijoje – 12,6 proc.
Šie duomenys atskleidžia, kad Europos sunkiojo transporto rinka atsigauna nevienodai. Lietuva ir Lenkija išsiskiria sparčiu registracijų augimu, nors pagal absoliučius skaičius gerokai atsilieka nuo didžiausių ES rinkų.
Elektriniai sunkvežimiai Europoje populiarėja, bet Lietuvoje jų beveik nėra
Nors sunkvežimių rinka auga, dar didesni procentiniai pokyčiai matomi analizuojant alternatyvias pavaras. ACEA duomenimis, per devynis šių metų mėnesius ES užregistruota 5 120 naujų iš elektros tinklo įkraunamų sunkiasvorių sunkvežimių. Pernai jų buvo 3 203, todėl augimas siekė 59,9 proc.
Tačiau, nepaisant tokio augimo, šios transporto priemonės sudarė tik apie 2,5 proc. visų ES užregistruotų naujų sunkiasvorių sunkvežimių.
Dar įdomesnis skirtumas atsiskleidžia palyginus atskiras šalis. Vokietijoje per devynis mėnesius užregistruoti 1 722 iš elektros tinklo įkraunami sunkiasvoriai sunkvežimiai – 91,3 proc. daugiau nei prieš metus. Prancūzijoje jų buvo 771, arba 36 proc. daugiau.
Nyderlanduose registracijų padaugėjo 83,8 proc. – iki 1 022. Tuo metu Lenkijoje užregistruoti vos 46 šios kategorijos sunkvežimiai, Italijoje – 60, Ispanijoje – 54, Rumunijoje – 23, o Lietuvoje – tik vienas.
Dėl to skiriasi ir elektra varomo sunkiojo transporto dalis atskirose rinkose. Vokietijoje iš elektros tinklo įkraunami modeliai sudarė apie 4,2 proc. visų naujų sunkiasvorių sunkvežimių registracijų, Prancūzijoje – 2,8 proc., o Lenkijoje – vos 0,2 proc. Lietuvoje šis rodiklis nesiekė net 0,01 proc.
Skirtumas dar ryškesnis įvertinus bendrą sunkvežimių, kurių masė viršija 3,5 tonos, rinką. ACEA skelbia, kad Vokietijai, Prancūzijai ir Nyderlandams kartu teko 74 proc. visų ES užregistruotų naujų iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių. Tai reiškia, kad elektrinio sunkiojo transporto plėtra Europoje tebėra itin koncentruota.
Viena iš galimų tokio skirtumo priežasčių – nevienodai išplėtota sunkiajam transportui skirta įkrovimo infrastruktūra, paramos priemonės ir skirtingos transporto priemonių naudojimo sąlygos. Tačiau ACEA registracijų duomenys savaime neleidžia nustatyti, kiek kiekvienas šių veiksnių prisidėjo prie atskirų šalių rezultatų.
