Svarbiausia trumpai:
- SEB banko spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, 42 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja dėl augančių transporto išlaidų.
- Sumažinus mėnesio ridą 200 kilometrų, metinės išlaidos degalams galėtų sumažėti maždaug 316–379 eurais.
- Logistikos sektoriuje taikomi maršrutų optimizavimo, kelionių sujungimo ir tuščių reisų mažinimo principai gali padėti taupyti ir namų ūkiams.
Transporto išlaidos kelia nerimą beveik pusei gyventojų
Augančios degalų kainos verčia iš naujo vertinti ne tik transporto ir logistikos įmonių veiklos sąnaudas, bet ir asmeninius kelionių įpročius.
Spalį atliktas SEB banko finansinės gerovės tyrimas parodė, kad 42 proc. apklaustųjų transporto išlaidų, įskaitant degalų kainas, augimą įvardija kaip vieną didžiausių nerimo dėl asmeninių finansų priežasčių. Dažniau gyventojai minėjo tik brangstančius maisto produktus – 43 proc.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį, kad dalį išlaidų galima sumažinti nekeičiant automobilio ir neatsisakant būtinų kelionių. Tam pakanka peržiūrėti kasdienius maršrutus ir pritaikyti kelis transporto sektoriuje įprastus planavimo principus.
Logistikos įmonės negali sau leisti kiekvieno krovinio vežti atskiru reisu ar važiuoti pirmyn ir atgal neįvertinusios, ar pakeliui nėra kitų pristatymų. Jos planuoja maršrutus, vertina atstumus, laiką, transporto užimtumą. Namų ūkiuose situacija, žinoma, kitokia, tačiau principas panašus – kuo daugiau kasdienių užduočių pavyksta suderinti vienoje kelionėje, tuo mažiau kilometrų tenka nuvažiuoti“, – sako ekspertė.
Mažiau kilometrų – iki 379 eurų per metus
Kokią finansinę naudą gali duoti geresnis kelionių planavimas? SEB pateikia paprastą skaičiavimą. Jeigu automobilis vidutiniškai sunaudoja 7 litrus degalų 100 kilometrų, o jo mėnesio rida sumažinama 200 kilometrų, per mėnesį sutaupoma 14 litrų degalų.
Remiantis banko pateiktais skaičiavimais pagal lapkričio 10 d. Lietuvos energetikos agentūros degalų kainas, tai reikštų:
- Benzininiam automobiliui – apie 26,30 euro per mėnesį arba 316 eurų per metus.
- Dyzeliniam automobiliui – apie 31,60 euro per mėnesį arba 379 eurus per metus.
Tai orientaciniai skaičiavimai, paremti vienodomis abiejų automobilių degalų sąnaudomis. Faktinis sutaupymas priklausytų nuo transporto priemonės, vairavimo sąlygų ir degalų kainų.
Vis dėlto pavyzdys atskleidžia tą patį principą, kuriuo vadovaujasi transporto įmonės: net ir nedidelis nereikalingų kilometrų sumažinimas ilgainiui gali duoti apčiuopiamą finansinę naudą.
Maršrutų optimizavimas – ne tik logistikos įmonėms
Transporto sektoriuje vienas svarbiausių efektyvumo veiksnių yra maršrutų planavimas. Vertinamas ne tik bendras atstumas, bet ir pristatymo taškų išdėstymas, jų lankymo seka, transporto priemonės užimtumas ir kelionei reikalingas laikas.
Prastai suplanuotas maršrutas gali reikšti papildomus kilometrus, didesnes degalų sąnaudas ir prarastą laiką.
Panašiai nutinka ir kasdieniame gyvenime. Atskiros kelionės į parduotuvę, vaistinę, siuntų terminalą ar vaikų būrelius gali pareikalauti gerokai daugiau kilometrų, nei tas pačias užduotis sujungus į vieną maršrutą.
Dažnai papildomai važiuojame ne todėl, kad turime daug reikalų, o todėl, kad juos atliekame neapgalvoję iš anksto. Vieną dieną pritrūksta kelių produktų, kitą prisimename siuntą, trečią tenka atskirai vykti į parduotuvę. Prieš sėdant prie vairo verta kelias minutes skirti savaitės darbams peržiūrėti ir pasižiūrėti, ką galima sujungti“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Ekspertės teigimu, verta iš anksto numatyti, kuriuos reikalus galima sutvarkyti pakeliui į darbą ar grįžtant namo, o kuriuos – atidėti iki suplanuoto apsipirkimo. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios kasdien automobiliu vyksta į kelias skirtingas vietas.
Tuščių reisų problema aktuali ir šeimoms
Tušti reisai – vienas iš transporto sektoriaus veiklos efektyvumą mažinančių veiksnių. Kai sunkvežimis važiuoja be krovinio, vežėjas patiria degalų, darbo laiko ir transporto priemonės eksploatavimo sąnaudas, tačiau iš tokio reiso negauna tiesioginių pervežimo pajamų.
Nors asmeninio automobilio naudojimo negalima tiesiogiai prilyginti komerciniam transportui, SEB ekspertė pastebi, kad tam tikrų panašumų esama. Pavyzdžiui, kelios netoliese gyvenančios šeimos, kurių vaikai lanko tą pačią mokyklą ar būrelius, gali pasidalyti jų vežiojimu. Vieną dieną vaikus nuveža vieni tėvai, kitą – kiti.
Taip mažėja atskirų kelionių skaičius, sutaupoma degalų ir laiko. Panašų principą galima pritaikyti ir vykstant į darbą. Jeigu kolegos gyvena netoliese, o jų darbo grafikai sutampa, bendros kelionės leidžia sumažinti automobilių skaičių kelyje.
Logistikoje svarbu išvengti situacijų, kai transportas juda, bet jo pajėgumai neišnaudojami. Šeimoms tai gali reikšti paprastą susitarimą su kaimynais ar draugais: nebūtina kiekvienam vaikui į būrelį važiuoti atskiru automobiliu, jei kelionę galima suderinti“, – aiškina ekspertė.
Taupyti padeda ir retesnės kelionės
Kitas logistikos sektoriuje įprastas principas – išankstinis poreikių planavimas. Transporto įmonės siekia pristatymus organizuoti taip, kad nereikėtų nuolat grįžti prie tų pačių maršrutų. SEB ekspertės teigimu, panašus požiūris naudingas ir planuojant apsipirkimą.
Vietoj kelių atskirų kelionių į parduotuvę dėl pavienių produktų galima sudaryti savaitės pirkinių sąrašą ir apsipirkti vienu kartu. Tai padeda mažinti ne tik degalų išlaidas, bet ir spontaniškų pirkinių skaičių.
Alternatyva daliai kelionių automobiliu gali būti ir viešasis transportas. Patogūs maršrutai, galimybė išvengti parkavimo mokesčių ir specialiosios viešojo transporto juostos kai kuriais atvejais leidžia sutaupyti ir pinigų, ir laiko.
Pasak S. Strockytės-Varnės, svarbiausia ne atsisakyti kelionių, o įvertinti, kurios iš jų iš tiesų būtinos ir kaip jas galima organizuoti efektyviau.
Taupymas degalams nebūtinai reiškia, kad turime atsisakyti kelionių ar keisti visus savo įpročius. Kartais pakanka į kasdienius maršrutus pažvelgti taip, kaip į juos žiūri logistikos įmonės: ar tikrai reikia važiuoti atskirai, ar galima pakeliui atlikti dar vieną darbą, ar kelionę galime suderinti su kitais žmonėmis“, – apibendrina SEB ekspertė.
Šie patarimai remiasi transporto sektoriui gerai pažįstama logika: mažesnė nereikalinga rida ir geresnis transporto priemonės panaudojimas padeda kontroliuoti sąnaudas. Skirtumas tik tas, kad logistikos įmonėms tai yra kasdienis veiklos efektyvumo klausimas, o šeimoms – galimybė sumažinti asmenines išlaidas.
