LTSA: krovinių vežimo sektoriuje – mažiau formalių, daugiau rimtų pažeidimų

2025 m. LTSA reguliavimo lauke veikė 9 002 licencijuotos krovinių vežimo įmonės ir net 97 062 licencijų kopijos transporto priemonėms. Tai rodo sektoriaus mastą ir paaiškina, kodėl net nedidelis pažeidimų procentas virsta šimtais ar tūkstančiais atvejų.

Kuo didesnė rinka, tuo svarbesnė rizikos pagrindu veikianti kontrolė. LTSA pabrėžia, kad įmonių patikrinimai planuojami pagal automatizuotą rizikingumo vertinimo sistemą – pirmiausia tikrinami tie, kurių pažeidimų istorija ar veiklos modelis kelia daugiausia klausimų.

Patikrinimų mažiau, bet pažeidimai – sunkesni

Krovininių transporto priemonių segmente 2025 m. patikrinimų apimtys sumažėjo, o bendras pažeidimų lygis beveik nepakito – 19,3 proc. 2024 m. ir 18,5 proc. 2025 m. Tačiau svarbiausias signalas – sunkiausių pažeidimų dalis išaugo nuo 4 proc. iki 4,9 proc.

Darbo ir poilsio režimo srityje krovininiame transporte pažeidimų dalis išliko 19 proc., bet sunkiausių pažeidimų dalis padidėjo nuo 4 proc. iki 5 proc. . Tai reiškia, kad problema nėra tik formalūs nukrypimai – kalbama apie sisteminius darbo organizavimo trūkumus.

Dominuojantys pažeidimai susiję su:

• netinkamai organizuojamu kassavaitiniu poilsiu,
• vairuotojų negrąžinimu poilsiui į gyvenamąją vietą ar įmonės buveinę,
• naktinio darbo ribojimų nesilaikymu,
• 4,5 val. nepertraukiamo vairavimo limito viršijimu.

LTSA aiškiai nurodo – tai ne tik vairuotojų, bet ir transporto vadybininkų atsakomybės klausimas.

Viršsvoris – ne smulkmena

Per metus patikrinta 11 870 krovininių transporto priemonių, iš jų 215 atvejų nustatytas leistino svorio viršijimas – apie 1,8 proc. visų patikrintų.

Didžioji dalis viršsvorio atvejų nustatyta vidaus vežimuose – 120 iš 215 . Dažniausiai viršsvoris fiksuotas medieną vežančiose transporto priemonėse.

Sunkiausi pažeidimai – kai leistina masė viršijama daugiau kaip 8 tonomis ar ašies apkrova – daugiau kaip 4 tonomis.

Techninė būklė: mažiau trūkumų, bet daugiau draudimų važiuoti

Lyginant su 2024 m., techninės būklės trūkumų dalis Lietuvos segmente sumažėjo nuo 41 proc. iki 23,7 proc., trečiųjų šalių segmente – nuo 33 proc. iki 16,5 proc. Tai teigiamas pokytis.

Tačiau kartu padidėjo atvejų, kai dėl techninės būklės transporto priemonei buvo uždrausta tęsti kelionę – Lietuvos segmente ši dalis išaugo nuo 19 proc. iki 34,6 proc. Kitaip tariant, tikrinimų metu dažniau nustatomi rimtesni defektai.

Dominuojantys trūkumai:

• matomumo ir signalizacijos problemos (veidrodžiai, žibintai),
• valstybinio numerio būklė,
• tachografo įrengimo ar patikros neatitikimai,
• stabdžių sistemų sutrikimai,
• krovinio tvirtinimo trūkumai.

Mokami keliai ir auganti administracinė našta

Nuo 2025 m. liepos 1 d. mokamų kelių tinklas išplėstas 21 krašto kelio ruožu. Per pusmetį po plėtros LTSA užfiksavo apie 13 proc. daugiau nusižengimų nei pirmąjį metų pusmetį .

Per metus surašyti 7 859 protokolai už kelių naudotojo mokesčio nesumokėjimą, kai 2024 m. jų buvo 5 607.

Problema – resursai. Dėl darbuotojų trūkumo LTSA faktiškai išnagrinėja tik apie 40 proc. visų užfiksuotų pažeidimų. Tai reiškia, kad daliai pažeidėjų gali susiformuoti nebaudžiamumo jausmas.

Lietuvos vežėjai – ir ES priežiūros lauke

ERRU registro duomenys rodo, kad Lietuvos vežėjų pažeidimai kitose ES valstybėse 2025 m. išaugo: gauta 3 202 pranešimai, nustatyti 2 365 pažeidimai. Šie duomenys naudojami vertinant įmonių rizikingumą Lietuvoje.

Tai reiškia, kad reputacija formuojama ne tik šalies viduje – tarptautiniai pažeidimai gali tapti pagrindu papildomiems patikrinimams ar reputacijos vertinimo procedūroms.

Kryptis aiški – kontrolė griežtėja

2025 m. duomenys leidžia daryti kelias išvadas. Pirma, LTSA kontrolė tampa labiau orientuota į rizikingiausius vežėjus – tai rodo sunkiausių pažeidimų koncentracija ir padidėjęs nustatytų atvejų skaičius.

Antra, darbo ir poilsio režimo bei viršsvorio problemos išlieka sisteminės – jos susijusios ne tik su vairuotojų elgesiu, bet ir su verslo modeliu.

Trečia, sektorius veikia didelėje reguliacinėje aplinkoje – daugiau mokamų kelių, griežtesnė reputacijos kontrolė, techniniai reikalavimai ir tarptautinis duomenų apsikeitimas reiškia, kad „pilkoji zona“ sparčiai siaurėja.

Krovininis transportas Lietuvoje išlieka vienu svarbiausių ekonomikos sektorių. Tačiau 2025 m. LTSA ataskaita primena: augimas be atsakomybės ilgainiui tampa rizika – ir keliuose, ir versle.