TransInfo

Elena/AdobeStock

Maršrutas ukrainietiškų grūdų pervežimui į Klaipėdos uostą tapo neefektyvus ir per brangus

Grūdų eksporto maršrutas per Klaipėdos uostą išlieka ekonomiškai nepagrįstas, teigia Lietuvos verslo atstovai. Jų teigimu, per metus nepadaryta nieko, kad į Klaipėdos uostą būtų galima pervežti daugiau ukrainietiškų grūdų, tad dabar jau per vėlu - maršrutas tapo neefektyvus ir per brangus.

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

„Lietuvos kelias kol kas nėra efektyvus, mes kalbame metus, bet kol kas iš tikrųjų realaus sprendimo nėra, yra tiktai žodžiai, bet ekonomiškai tas kelias nėra pagrįstas, kol kas yra per brangu“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Adomas Audickas, buvęs Ukrainos premjero patarėjas,  šiuo metu dirbantis vienoje didžiausių Ukrainos maisto pramonės įmonių MHP.

Anot jo, Klaipėdos uoste yra tinkami pajėgumai didesniems grūdų kiekiams krauti, o kelius iki jo reikėtų išvystyti ne tik dėl Ukrainos grūdų.

„Lietuva tikrai turi uosto pajėgumus, tačiau nugabenti iki Lietuvos uosto yra brangu, o grūdai yra mažos vertės produktas, jeigu logistika užima didelę dalį tų kaštų, tada tai tiesiog ekonomiškai neapsimoka. (…) Lietuva bet kokiu atveju turėtų vystyti kelius, nesvarbu, ar tai būtų Ukrainos grūdai, ar tai būtų Lenkijos grūdai“, – kalbėjo A. Audickas.

„Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti prieš metus. Svarbiausias iššūkis čia yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.

Bendrovės „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė pernai yra sakiusi, kad įmonė į uostą galėtų vežti daugiausia apie 3 mln. tonų Ukrainos grūdų per metus – šešis sąstatus po maždaug 1300 tonų per parą. 

Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus sako, kad iš tikrųjų galimas pervežti kiekis yra dešimt kartų mažesnis – apie 0,3 mln. tonų.

„Tas kiekis nėra didelis, realiai mes galėtume maksimaliai perkrauti gal grūdų apie vieną milijoną tonų, bet realiai, jeigu išnaudojant visus turimus logistinius pajėgumus ir pralaidumą mūsų sienos, tai apie trečdalį milijono realiai galima pervežti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Venckus.

Jo teigimu, ukrainietiškų grūdų per Lietuvą eksportuojama mažai, nes yra alternatyvų kitose Europos Sąjungos šalyse.

Atsirado galimybių langas

Šiuo metu išvežimas stringa, nes Lenkija norėdama apginti savo ūkininkų interesus praėjusį šeštadienį laikinai – iki birželio 30-osios uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos, tačiau antradienį abi šalys pasiekė susitarimą, pagal kurį grūdus per Lenkijos teritoriją leista gabenti tranzitu. Ribojimus ukrainietiškiems grūdams įvedė ir Slovakija, Vengrija ir Bulgarija. 

Todėl, anot A. Venckaus, Lietuvai atsirado papildoma galimybė, o šalies institucijos aktyviai dirba norėdamos ja pasinaudoti.

„Dabar atsirado galimybių langas, tas perteklius, esantis Lenkijoje. Plius apie 10 milijonų tonų dar kviečių turi būti eksportuota iki vasaros arba vasaros metu, tai Lietuva gali ateiti ir pasiimti tą dalį eksporto rinkos“, – teigė A. Venckus. 

„Čia Lietuva aktyviai dirba, Lietuvos institucijos siekdamos pateikti ir Lenkijos ir ukrainiečių kolegoms pasiūlymą, kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti turimus pajėgumus tiek logistinius, tiek administracinius, kad būtų sėkmingai vykdomas tranzitas ir eksportas per Klaipėdos uostą“, – kalbėjo jis.

Ministerijos atstovas sako, kad vienas iš Lietuvos pasiūlymų – geležinkeliu gabenamų krovinių patikrą iš Ukrainos–Lenkijos pasienio perkelti į Klaipėdos uostą. 

„Lenkijos kolegos situaciją apibūdina kaip nepakankamą pareigūnų kiekį. Mes ateiname su pasiūlymu tą patikrą nuo Lenkijos ir Ukrainos pasienio perkelti į Klaipėdos uostą, kas tikrai leistų sulaikyti laiko, kalbame apie pervežimą traukiniais, kiekis gali būti didesnis pervežtas nei sunkvežimiais, bet sunkvežimių klausimas irgi egzistuoja (…) bet prie to klausimo dar bus prieinama vėliau“, – sakė A. Venckus.

Logistikos ekspertai yra paskaičiavę, kad dabar per Lietuvą galėtų būti vežama tik apie 1 mln. tonų ukrainiečių grūdų per metus, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio. 

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika yra sakęs, kad Klaipėdos uoste grūdų krovos pajėgumai yra didesni nei milijonas tonų per metus, tačiau dėl sudėtingos logistikos atvežti jų daugiau negalima. 

Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe

Lietuva turėtų  papildomai investavus eksportuoti per Klaipėdą daugiau ukrainietiškų grūdų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Lietuva gali prisidėti išvežant grūdus iš Ukrainos tranzitu per Lenkiją, apimtys yra ribotos kol kas dėl bėgių keitimo poreikio, nes bėgiai Lenkijoje skiriasi nuo bėgių Ukrainoje ir Lietuvoje, tačiau su papildomomis investicijomis tie kiekiai gali stipriai augti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G. Landsbergis.

Ukrainietiškų grūdų eksportą per Klaipėdą ministras vadino „didele galimybe“.

„Lietuva paskutinius metus siekė šio tranzito ir manau, kad tai yra tikrai didelė galimybė tiek mūsų uostui, tiek transporto kompanijoms, geležinkeliui, kurie galėtų bent jau dalį Ukrainos grūdų per Lenkijos teritoriją vežti į Klaipėdą ir eksportuoti per ten“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis pridūrė, kad Lietuvos institucijos turėtų dirbti siekiant išnaudoti šią galimybę. Anot jo, eksportas per Lietuvą būtų naudingas ir Ukrainai bei Lenkijai. 

„Tai tikrai yra naudinga visiems: ir Ukrainai, be abejonės, dėl to, kad tai yra pajamos, Lietuvai – dėl to, kad yra tranzito pajamos, ir transporto, ir uosto pajamos. Na, ir Lenkijai, kuri taip pat, nepaisant vidinių galbūt spaudimų, rado išeitį taip pat iš tos situacijos išeiti, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Primename, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį ir netrukus po to prasidėjusios Ukrainos uostų blokados daug ukrainietiškų grūdų, kurie yra pigesni nei ES, dėl logistikos kliūčių liko Vidurio Europos valstybėse, ir tai smogė vietos grūdų augintojams.

Šaltinis: BNS

Paantraštės