Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Elektriniai sunkvežimiai, vandeniliu varomi furgonai, cemento gamyba naudojant CO2, ar plieno gamyba be anglies – laboratorijose vyksta naujų sprendimų tyrinėjimai, kurių dėka pasaulis galės klestėti prarasdamas mažiau energijos ir silpniau eikvodamas aplinką. Tačiau šių idėjų diegimas reikalauja daug laiko ir pinigų.

Plataus užmojo tikslas, kurį iškėlė ne tik Europos Sąjunga, yra tai, kad iki šio amžiaus vidurio ekonominė plėtra nesukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kadangi tai gali turėti katastrofišką poveikį Žemės klimatui, todėl daugelyje ekonominio ir socialinio gyvenimo sričių būtina naudoti naujus technologinius sprendimus. Daugelyje šalių vykdomos programos yra skirtos plačiam elektrinės, o ne vidaus degimo variklių, jėgos naudojimui, bei atsinaujinančių energijos šaltinių taikymui, kuriuos pavertus elektra būtų galima išnaudoti pramonėje (ypač cemento gamyklose, plieno gamyklose ir chemijos sektoriuje) diegiant naujas technologijas, leidžiančias ne tik sustabdyti, bet net ir sugerti į orą išmetamas kenksmingas dujas.

Pasaulis jau seniai žino, kokius technologinius sprendimus reikia taikyti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, bet tai dar nereiškia, kad tos technologijos yra jau atitinkamai parengtos naudoti, ypač dideliu mastu. Cemento pramonės ir metalurgijos ateitis yra CCUS (anglies surinkimo, panaudojimo ir laikymo) technologijos, leidžiančios ne tik surinkti, bet ir saugoti bei naudoti anglies dioksidą, taip pat ir iš oro. Transporto priemonių gamyba bus grindžiama elektrine arba vandenilio pavara. Vandenilio ir amoniako technologijos bus taikomos jūrų transportui.

Šios technologijos – idėjos prasme – yra jau žinomos, bet jų panaudojimas vis dar yra prototipų generavimo etape. Tame nėra nieko nuostabaus. Naujovių kūrimo procesai yra ilgalaikiai, tai liečia net ir tokius novatoriškus sprendimus kaip, pavyzdžiui, saulės elementai. Tai primena 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) Energy Technology Perspectives 2020  ataskaita apie būsimų energetikos technologijų pažangą.

Vėjo jėgainių plėtros darbai buvo pradėti 1957 m. Danijoje, o užtruko net 32 metus.

 

Mažiau nei prieš dešimtmetį, pasaulį užkariavo energiją taupančios LED lempos. Iki to laiko,  10 metų truko Didžiojoje Britanijoje pradėti tyrimai ir tiek pat metų, diegimo darbai. Daug ilgiau, nes net 32 metus truko 1957 m. Danijoje pradėti darbai susiję su vėjo jėgainių plėtra. Parengti ir įgyvendinti ličio jonų baterijų, kurių dėka įvyko lūžis plėtojant elektros motorizaciją, gamybai prireikė 35 metų. Fotovoltinių baterijų įvedimo į rinką laikotarpis truko net 54 metus, atsižvelgiant ir į pirmuosius darbus Vokietijoje 1950-ųjų metų pradžioje. Pasauliniu rekordu – 70 metų – galima laikyti idėją gaminti plieną tiesiogiai iš rūdos, išvengus labai kenksmingų išmetamųjų dujų išsiskiriančių lydymo metalurgijos krosnyse metu.

Naujų sprendimų diegimo laiką galima sutrumpinti, tačiau tam reikia daug didesnių investicijų. TEA skaičiavimais, pasaulis per ateinančius du dešimtmečius turėtų išleisti 350 milijardų dolerių per metus, kad galėtų pereiti nuo prototipų kūrimo etapo prie visiškai funkcionalių ir ekonomiškai perspektyvių technologijų, kurios jau žinomos yra mokslininkams, taikymo. Tokių didelių lėšų neįstengtų paaukoti net ir didžiausios įmonės – per didelė rizika, o pelno buvimo perspektyva – labai tolima ir neaiški. Didžiųjų energetinių projektų vykdymas – pradedant tyrimų finansavimu, baigiant diegimu – reikalaus valstybinės paramos.

Iš tiesų – tai nieko naujo. TEA ataskaitoje primenama, kad, pavyzdžiui, fotoelektros plėtra nebūtų įvykusi be pirminio JAV vyriausybės įsitraukimo į šios srities tyrimus, kuriuos finansavo „Bell Labs“, o vėliau ir NASA agentūra. Naujų techninių sprendimų kūrimas energetikos sektoriuje buvo paremtas ne tik tiesioginiu valstybės biudžeto finansavimu, bet ir pažangą skatinančiomis rinkos taisyklėmis. Neturint tinkamai struktūrizuotų energijos tarifų Vokietijoje, Ispanijoje ir kitose Europos šalyse, vėjo energija nebūtų išsiplėtojusi. Šiandien ji yra tiek subrendusi, kad vėjo energija – taip pat konkurencijos dėka – yra pigesnė už iškastinį kurą.

Pandemija sutrikdė rezultatus ir apribojo investicijas

Koronaviruso pandemija padidino šalių vyriausybių angažavimosi poreikį. Globaliai įvestas lokdaunas sutrikdė įmonių rezultatus ir apribojo jų investicijas. Tai paveikė visų pirma elektrinių automobilių gamintojus, įsitraukusius į naujų technologijų plėtojimą. Tuo pačiu metu energijos kainų kritimas keliomis dešimtimis procentų sumažino pasaulio spaudimą ieškoti naujų, iš pradžių brangių, sprendimų.

Todėl, po laikinos pertraukos dėl pandemijos, reikia paskatinti grįžti investuotojus prie sprendimų, kurie ateityje galėtų sumažinti energijos suvartojimą ir pašalintų kenksmingus išmetamus teršalus, paieškos. TEA ataskaitoje pateikiami šiuo atžvilgiu teigiami mažesni ir didesni pastarųjų savaičių pavyzdžiai. Italijos vyriausybė, nepaisydama ekonominės krizės, teikia finansinę paramą programai super eco-bonus (išlaidos iki 30 tūkst. eurų), pagal kurią gyventojai investuoja į ekonomiškesnes šildymo ir oro kondicionavimo sistemas. Dėl ekonominės krizės kilo pavojus brangiai kainuojančių anglies dvideginio surinkimo ir naudojimo (CCUS) įrenginių statybos projektų įgyvendinimui. Didžiosios Britanijos, JAV, o pastaruoju taip pat Australijos vyriausybės patvirtino, kad toliau juos rems finansiškai.

Tas pats liečia Europos planus remti vandenilio energijos naudojimo įrenginių prototipų statybą. Šioje srityje Švedijoje buvo šiek tiek vėluojama, tačiau geras pavyzdys yra Vokietijos vyriausybė, kuri birželio mėnesį patvirtino ketinimus technologijų plėtrai išleisti 9 milijardus eurų vandenilio technologijos taikymui.

Europos Komisija mano, kad perspektyviausia energetikos technologija yra vandenilio gamyba elektrolizatoriuose naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Vandenilio naudojimo strategija

Vandenilio technologijų plėtrai labai didelę reikšmę gali turėti 2020 m. liepos pradžioje Europos Komisijos patvirtinta Vandenilio naudojimo strategija neutraliai klimatui Europoje (A hydrogen strategy for a climate-neutral Europe). Europos Komisija mano, kad šiuo metu perspektyviausia energetikos technologija yra vandenilio gamyba elektrolizatoriuose naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (AES), kuri yra palanki aplinkai. Vykdydama šią strategiją, Europos Komisija rems 6 gigavatų elektrolizerių statybą iki 2024 m., kurie galės pagaminti 1 milijoną tonų „atsinaujinančio“ vandenilio. Iki 2030 r. planuojamų pastatyti įrenginių galia sieks 40 GW, o jų gamybos pajėgumai sieks 10 milijonų tonų vandenilio.

Sunku numatyti, kiek planuojamos investicijos tiksliai kainuos. Savo Strategijoje Europos Komisija numato, kad po 2030 m. vandenilio gamybos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius, bus jau techniškai subrendę. Tačiau tai dar nereiškia, kad jau nereikės finansinės paramos jų tolesniei plėtrai. Numatomos sukauptos būtinų investicijų išlaidos iki 2050 m. sieks nuo 180 iki 470 mlrd. eurų. Abejotina, ar šias lėšas pateiks pati pramonė, kurios iš tikrųjų dar nėra. Vyriausybinių, ar nevyriausybinių institucijų užduotis šiuo atveju yra sukurti tokias sąlygas, kad po keliasdešimties metų tokia pramonė, bei rinka susikurtų. Taip, kaip tai įvyko labiau tradicinių atsinaujinančių energijos šaltinių, pvz., vėjo malūnų, atveju. Europos Strategija yra puikus tam įkvėpimas.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros