2025 m. birželį BALM vykdė nacionalinę kelių transporto kontrolės akciją, daugiausia dėmesio skirdama kabotažo taisyklių laikymuisi, savaitinių poilsio laikotarpių taisyklėms ir transporto priemonių techninei būklei. 107 kontrolės punktuose buvo patikrinta 1 715 transporto priemonių. Kabotažo srityje atlikta 1 451 patikrinimų, atskleidus 58 taisyklių pažeidimus su iš viso 139 nustatytų pažeidimų. Savaitinių poilsio laikotarpių srityje nustatyti 78 atvejai, kai buvo pažeisti draudimai juos praleisti transporto priemonės kabinoje.
Šie rezultatai atitinka platesnį vaizdą, kurį 2024 m. gruodį atskleidė Federalinė automobilių transporto tarnyba (KBA). Statistika rodo, kad 2023 m. iš 5,9 mln. kabotažo pervežimų, atliktų Vokietijoje, apie 1,8 mln. jų nebuvo pranešta – tai sudaro net 30 proc. visų operacijų. Šie nelegalūs pervežimai apėmė beveik 581 mln. km, kas, kaip apskaičiavo vokiečių portalas „Deutsche Verkehrs-Zeitung“ (DVZ), esant minimaliai 1,50 Eur už km kainai, reiškia apie 870 mln. Eur nuostolius Vokietijos transporto įmonėms.
Problemos mastas ir atsakomybės išsklaidymas
Nors taisyklės aiškios – daugiausia trys kabotažo operacijos per septynias dienas ir pareiga pranešti vairuotoją į Road Transport Declaration Portal sistemą – atsakomybė už pažeidimus yra išsklaidyta. Pagal par. 7c GüKG, vežėjas, ekspeditorius ir krovinių užsakovas solidariai atsako už kabotažą, net jei jie nežinojo apie pažeidimą. Tačiau praktiškai daugelis tiekimo grandinės dalyvių perkelia atsakomybę kitiems.
Ekspeditoriai skundžiasi dėl dokumentų, reikalingų pervežimų teisėtumui patikrinti, trūkumo. Vokietijos verslininkai atkreipia dėmesį, kad klientai, kurie prašo ekspeditorių patikrinti pervežimo dokumentus vietoje, tiesiog randa kitą ekspediciją, kuri to nereikalauja.
Savo ruožtu užsakovai tikisi, kad ekspeditorius pasirinks transporto bendrovę, veikiančią pagal taisykles, nors patys neturi pakankamų kompetencijų.
Nepakankamas patikrinimas ir koordinacijos trūkumas
Nors BALM padidino pareigūnų skaičių iki apie 800 visoje šalyje, tarnyba vis dar neturi įgaliojimų savarankiškai tikrinti pranešimų IMI sistemoje. Tuo tarpu pranešimų duomenys teoriškai leistų efektyviai patikrinti realiu laiku. 2024 m. BALM pareigūnai nuskenavo 16 mln. sunkvežimių, tačiau teisinės bazės trūkumas neleidžia pilnai išnaudoti šio įrankio.
Federalinė darbo ministerija (BMAS), atsakinga už darbuotojų komandiravimo teisę, ginčija KBA duomenų patikimumą, teigdama, kad jie yra pagrįsti vertinimais. Ši pozicija sulaukia pramonės organizacijų pasipriešinimo.
Nepriimtina, kad Federalinė darbo ministerija nesidomi pašalinti didelio masto ES darbuotojų komandiravimo teisės pažeidimų“, – pabrėžia DVZ interviu Dirkas Engelhardtas, BGL prezidentas, ragindamas didinti patikrinimų skaičių, gerinti technologijas ir efektyvinti tarnybų bendradarbiavimą.
Pasekmės rinkai ir darbuotojams
Nelegalus kabotažas ne tik kenkia sąžiningų vežėjų konkurencingumui, bet ir, vokiečių rinkos nuomone, gilina socialinio dempingo problemą. Teigiama, kad vairuotojai iš ne Europos Sąjungos šalių vykdo pervežimus visoje Europoje už kainas, gerokai mažesnes nei vietinės, o tai suteikia vokiečių užsakovams neleistiną kaštų pranašumą. Pagal analizę, darbo sąnaudų skirtumas tarp Lenkijos vežėjo ir vidutinės Vokietijos įmonės yra 380,5 mln Eur per metus užsakovų naudai, naudojant pigesnę darbo jėgą.
Pastarųjų mėnesių duomenys aiškiai parodo, kad nelegalus kabotažas Vokietijoje yra masinis reiškinys, o atsakomybės nebuvimas padeda išlaikyti status quo. Nepaisant padidinto patikrinimų skaičiaus ir šiuolaikinių patikrinimo įrankių, problema slypi netobuluose teisės aktuose, koordinacijos tarp institucijų trūkume ir dalies rinkos dalyvių nenoro realiai tikrinti pervežimų teisėtumą.
Baudos už nelegalų kabotažą Vokietijoje
Pagal 19 str. 2a p. 7 Vokietijos kelių eismo įstatymą (GüKG), kabotažo taisyklių pažeidimas Vokietijoje baudžiamas:
- iki 5 tūkst. Eur vežėjui (1 tūkst. Eur už pirmą pažeidimą),
- iki 20 tūkst. Eur krovinių užsakovui.
