Kas kompensuoja vagystes neprižiūrimose sunkvežimių stovėjimo aikštelėse Vokietijoje?

Vokietijos transporto teisės ypatumus, remdamasi praktiniu pavyzdžiu, aiškina advokatė Nilofar Bawla straipsnyje „Kai prekės nepasiekia tikslo – kas atsako pagal transporto teisę?“. Jos aptariama situacija atskleidžia, kodėl krovinio savininkui svarbu iš anksto įvertinti vežėjo atsakomybės ribas ir pasirūpinti tinkama apsauga.

Vagystė pakeliui: kas turi atlyginti žalą?

Hamburge internetinę dizainerių baldų parduotuvę valdanti B. Berger reguliariai naudojasi logistikos įmonės paslaugomis. Bendrovė prekes klientams visoje Vokietijoje pristato savo sunkvežimiais.

Vieną dieną klientas iš Miuncheno užsisako 3,5 tūkst. Eur vertės dizainerio spintelę. Logistikos įmonė paima krovinį, tačiau vairuotojas pakeliui sustoja nakvoti neprižiūrimoje sunkvežimių stovėjimo aikštelėje. Naktį į transporto priemonę įsilaužia vagys ir spintelę pavagia.

Klientas reikalauja atlyginti nuostolius, o parduotuvės savininkei kyla klausimas: kas turi prisiimti finansinę atsakomybę – pardavėjas ar krovinį gabenusi bendrovė?

Atsakymas priklauso nuo sutartinių santykių, krovinio praradimo aplinkybių ir taikomų teisės normų. Be to, pardavėjo atsakomybė pirkėjui ir vežėjo atsakomybė krovinio siuntėjui yra atskiri teisiniai klausimai.

Ekspeditorius ar vežėjas: kodėl šis skirtumas svarbus?

Vokietijos prekybos kodeksas (Handelsgesetzbuch, HGB) atskirai reglamentuoja ekspedijavimo ir vežimo sutartis.

Pagal HGB 453 straipsnį ekspeditorius įsipareigoja organizuoti krovinio išsiuntimą. Jo pareigos gali apimti vežėjo parinkimą, vežimo organizavimą ir kitus su krovinio gabenimu susijusius veiksmus.

Tuo metu pagal HGB 407 straipsnį vežėjas įsipareigoja nugabenti krovinį į paskirties vietą ir perduoti jį gavėjui.

Svarbu tai, kad įmonės atsakomybę lemia ne vien jos pavadinimas, o faktiškai prisiimti sutartiniai įsipareigojimai. Net ir ekspedijavimo paslaugas teikianti bendrovė tam tikrais atvejais gali būti laikoma vežėju.

Aptariamoje situacijoje logistikos įmonė pati vykdo krovinio vežimą savo transporto priemone. Todėl, atsižvelgiant į sutarties sąlygas, jai gali būti taikomos vežėjo atsakomybę reglamentuojančios nuostatos.

Kada vežėjas atsako už pavogtą krovinį?

Pagal HGB 425 straipsnį vežėjas iš esmės atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą laikotarpiu nuo jo priėmimo vežti iki pristatymo gavėjui.

Tai reiškia, kad krovinio savininkui paprastai nereikia įrodyti vežėjo kaltės, kad atsirastų jo atsakomybė. Vis dėlto įstatyme numatytos aplinkybės, kuriomis vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

Pavyzdžiui, pagal HGB 426 straipsnį vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei nuostolių nepavyko išvengti net ir imantis didžiausio konkrečiomis aplinkybėmis reikalaujamo rūpestingumo.

Vagystė neprižiūrimoje stovėjimo aikštelėje savaime nereiškia, kad vežėjas visais atvejais privalės atlyginti visą krovinio vertę. Vertinant atsakomybę svarbu nustatyti, ar stovėjimo vieta buvo pasirinkta pagrįstai, kokių saugumo priemonių imtasi ir ar buvo laikomasi sutartinių reikalavimų.

Kodėl už krovinį gali būti atlyginta gerokai mažiau?

Vienas svarbiausių Vokietijos transporto teisės aspektų – įstatyme numatytas vežėjo atsakomybės ribojimas.

Pagal HGB 431 straipsnį už prarastą ar sugadintą krovinį vežėjo atsakomybė paprastai ribojama iki 8,33 specialiųjų skolinimosi teisių (SDR) už kiekvieną prarasto krovinio bruto svorio kilogramą.

SDR – Tarptautinio valiutos fondo naudojamas tarptautinis apskaitos vienetas, kurio vertė nustatoma pagal pagrindinių pasaulio valiutų krepšelį. Jei pavogta spintelė svėrė 80 kg, įprasta atsakomybės riba būtų 80 × 8,33 = 666,4 SDR.

Taikant iliustracinį maždaug 1,20 Eur už SDR kursą, didžiausia kompensacija siektų apie 800 Eur.

Taigi, nors spintelės vertė buvo 3 500 Eur, pagal įprastą atsakomybės ribą apskaičiuota kompensacija galėtų būti maždaug 2 700 Eur mažesnė.

Vežėjo atsakomybės riba nebūtinai sutampa su tikrąja prarasto krovinio verte. Todėl brangesnių prekių siuntėjams ypač svarbu iš anksto įvertinti galimus nuostolius.

Pažymėtina, kad atsakomybės ribojimai taikomi ne visais atvejais. Pavyzdžiui, pagal HGB 435 straipsnį vežėjas tam tikromis aplinkybėmis negali jais remtis, jei žala padaryta tyčia arba dėl teisės normoje apibrėžto itin didelio neatsargumo.

Kaip apsaugoti brangius krovinius?

Siekiant sumažinti finansinę riziką, verta iš anksto aptarti atsakomybės sąlygas ir apsvarstyti papildomas apsaugos priemones.

Viena galimybių – sutartyje numatyti didesnę vežėjo atsakomybės ribą, jei tai leidžia taikytinos teisės normos. Tokie susitarimai turi atitikti HGB reikalavimus, todėl jų sąlygas rekomenduojama įvertinti individualiai.

Kita priemonė – krovinio draudimas. Tinkamai pasirinkta draudimo apsauga gali padėti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia vežėjo atsakomybė.

Vis dėlto draudimo išmokos dydis priklauso nuo konkrečios sutarties, draudimo sumos, išimčių ir kitų sąlygų. Todėl prieš gabenant didelės vertės prekes svarbu įsitikinti, kad draudimas apima ir vagystės riziką.

Kas atsako, kai krovinį gabena subrangovas?

Logistikos sektoriuje įprasta, kad ekspeditoriai krovinio gabenimą patiki kitoms transporto bendrovėms. Tokiais atvejais atsakomybės klausimas priklauso nuo ekspeditoriaus prisiimtų įsipareigojimų.

Pagal HGB 454 straipsnį ekspeditoriui nustatomos pareigos organizuojant krovinio išsiuntimą, įskaitant tinkamą vežimo organizavimą ir sutartinių partnerių parinkimą.

Tačiau jei ekspeditorius susitaria dėl fiksuoto atlygio už krovinio vežimą, pagal HGB 459 straipsnį jam gali būti taikomos ir vežėjo teisės bei pareigos. Tai reiškia, kad ekspeditorius tam tikrais atvejais atsako už krovinio praradimą pagal vežėjams taikomas taisykles, net jei faktinį gabenimą atlieka kita bendrovė.

N. Bawla taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į Vokietijos bendrąsias ekspedijavimo sąlygas (Allgemeine Deutsche Spediteurbedingungen, ADSp). Jose nustatomos papildomos sutartinės nuostatos, susijusios su logistikos paslaugų teikimu ir atsakomybe.

Vis dėlto ADSp taikymas nėra automatinis – svarbu, ar šios sąlygos buvo tinkamai įtrauktos į konkrečią sutartį ir ar neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

Su ADSp galima susipažinti Vokietijos ekspedijavimo ir logistikos asociacijos (DSLV) svetainėje.