Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodė įprasta. Su Innsbrucko–Lando regione veikiančia Austrijos įmone susisiekę asmenys prisistatė patikimais transporto operatoriais ir gavo užsakymą dviem žaliavų siuntoms gabenti. Kroviniai buvo paimti Italijoje, tačiau gavėjo Vokietijoje taip ir nepasiekė.
Austrijos tarnybų teigimu, tai ne atsitiktinis incidentas, o apgalvota sukčiavimo schema, paremta įprastu verslo pasitikėjimu (B2B). Procesas atrodė kaip standartinis bendradarbiavimas – iki momento, kai krovinys dingo vežimo metu.
Esminė problema ta, kad realus vežimas nebuvo patikėtas teisėtam vežėjui. Spragos partnerio patikroje leido krovinius „išimti“ iš logistikos grandinės taip, kad juos susigrąžinti praktiškai nebeįmanoma. Nuostoliai siekia penkiaženklę sumą eurų.
Finansinės pasekmės gali tekti įmonei, kuri pirminį užsakymą perdavė subrangovui. Tai reiškia, kad net ir nedalyvaujant apgaulėje vežėjas gali būti laikomas atsakingu už nepatikrinto subrangovo veiksmus.
Partnerių patikra – kritinis saugumo taškas
Tirolio atvejis atspindi platesnę tendenciją: transporto, logistikos ir ekspedijavimo sektoriuje daugėja apgavysčių bei krovinių išviliojimo schemų, o silpniausia grandis dažnai tampa skubėjimas ir formali patikra.
Karol Wojtowski, „Pactus.eu“ skolų išieškojimo komandos vadovas, ragina vežėjus ir ekspeditorius kontrahentus tikrinti gerokai griežčiau ir įvardija ženklus, kurie turėtų iškart kelti įtarimų.
„Tirolio istorija parodo vieną: sukčiavimas transporte seniai nebėra pavieniai „atsitikimai“. Tai – rafinuotas nusikalstamų grupių verslo modelis“, – sako K. Wojtowski.
Pasak eksperto, verta atkreipti dėmesį į kelias „raudonas vėliavas“ – įspėjamuosius ženklus, kurie kartojasi daugelyje atvejų.
„Dažniausias triukas – manipuliacijos el. pašto domenais. Sukčiai kuria adresus, klaidinančiai panašius į tikrų įmonių (pavyzdžiui, vietoje @pavadinimas.at rašo @pavadinimas-gmbh.com). Jei kontaktinis el. paštas nesutampa iki simbolio su oficialia įmonės svetaine ar VIES duomenimis – tai itin rimtas signalas“, – pabrėžia jis.
Kitas rizikos veiksnys – naujos arba ilgą laiką neveikusios paskyros biržose.
„Staigus įmonės, kuri ilgai nedirbo, aktyvumas arba paskyra, sukurta prieš kelias savaites, gali reikšti perimtą tapatybę ar „tuščią“ įmonę“, – aiškina K. Wojtowski.
Dar vienas požymis – skubos spaudimas ir nenoras derėtis.
„Sukčiai retai ginčijasi dėl kainos. Jie sutinka su bet kokia suma – svarbiausia kuo greičiau gauti užsakymą ir pakrovimo informaciją. Jei partneris prašo nedelsiant siųsti pavedimą, neaptarus techninių detalių, būtina suklusti“, – perspėja ekspertas.
K. Wojtowski taip pat rekomenduoja itin kruopščiai tikrinti draudimo informaciją – būtent čia apgavikai dažnai palieka neatitikimų.
„Vien nuskenuotos vežėjo civilinės atsakomybės poliso kopijos šiandien nepakanka. Įprasta praktika – paskambinti draudikui ir pasitikslinti, ar įmokos sumokėtos ir ar polisas nėra suklastotas. Sukčiai neretai grafikos programomis tiesiog „įklijuoja“ naujas galiojimo datas“, – priduria jis.
Atsargumo reikia ir pakrovimo vietoje, jei netikėtai pasikeičia transporto priemonė.
„Tai paskutinis momentas sureaguoti. Jei prie rampos atvažiuoja automobilis su kitais numeriais, nei nurodyta užsakyme, o vairuotojas aiškina, kad tai „netikėtas gedimas“, krovinio negalima išleisti be pakartotinės, pilnos patikros“, – pabrėžia K. Wojtowski.
